BALTARAGIO MALŪNAS

Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“

 (pagal K. Borutą)

Režisierė: Milda Emilija Mičiulytė

Kompozitorius: Martynas Bialobžeskis

Scenografas, kostiumų dailininkas: Artūras Šimonis

Režisierės asistentė: Alma Purvinytė

Choreografas: Marius Pinigis

Videoprojekcijos: Titas Jurjonas

Šviesų dailininkai: Natali Melnychuk, Vytautas Skruibys

Garso režisierius: Justinas Raudonis

Direktorė: Inesa Pilvelytė

Aktoriai: Vaidas Praspaliauskas, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Andra Kavaliauskaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Ona Gudaitytė, Dovydas Šernas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis.

Trukmė: 2 val.

Premjera: 2024 m. kovo 22 d.

Stebuklingi nutikimai, atgaivinti mitai, romantiška meilė ir nelabojo pinklės – tai klasikinė Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ istorija, pasmerkta neblėstančiam populiarumui. Lietuvių literatūros kūrinys, kuriame jungdamas romano formą ir turtingą tautosakos palikimą, rašytojas sukūrė tikrą lietuvišką epą, atgimsta Alytaus teatro scenoje muzikiniu formatu.

Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – amžinoji kova tarp gėrio ir blogio, apie žmogaus ir velnio grumtynes dėl savo sielos ir laimingo gyvenimo, persipinanti su romantiška Girdvainio ir Jurgos meilės istorija. Antgamtiški reiškiniai, burtai, blogio jėgos nugali trapią žmogaus prigimtį.

Šiame spektaklyje, kaip ir tautosakoje, ypatingas dėmesys skiriamas velnio personažui, - regis, visas gyvenimas sukasi aplink jį. O ar kas nors pagalvojo, kodėl Pinčiukas taip elgiasi? Kokie jo elgesio motyvai? Pinčiuko personažas spektaklyje traktuojamas ne kaip priešiška ir destruktyvi jėga, ne kaip blogio įsikūnijimas, o kaip jaunas žmogus, kuris dėl savo kitoniškumo, vienišumo ar charakterio savybių yra nužmoginamas, demonizuojamas, patraukiamas į visuomenės paribį.

Tai žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Juk žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Visgi net ir pralaimėdami galime išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitikti likimo siunčiamus išbandymus.