Skaityti daugiau
Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Maksymas Teterukas apie premjerą „Chroma“: ne pasakojimas, o paieška
Balandžio 4 ir 5 dienomis Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) ir Valstybinis Jaunimo teatras pristatys premjerą – spektaklį „Chroma“. Jame nagrinėjama, kas nutinka, kai kalba tampa bejėgė – kai žodžiai nebegali perteikti tikrovės, o grožis virsta ne tik traukos, bet ir skausmo šaltiniu.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Arnoldas Jalianiauskas kviečia į jubiliejinį muzikinį autorinių dainų vakarą „Esu, kas esu“!
Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Arnoldas Jalianiauskas balandžio 5 d. kviečia į savo ypatingą jubiliejinį koncertą „Esu, kas esu“, kuriame jis pasidalins ne tik savo talentu, bet ir širdimi. Tai neeilinė proga išvysti visapusišką menininką, kuris savo jubiliejų švenčia scenoje, dalindamasis muzika, istorijomis ir talentingų bičiulių draugija.Už penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota aktorė Nijolė Mirončikaitė
Šiais metais Lietuvos profesionaliojo scenos meno „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose tarp nominantų – Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Nijolė Mirončikaitė. Ji nominuota nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį mistinėje A. Špilevoj režisuotoje dramoje „Migla“.Išparduota premjera: Komedija „Pereinamas miegamasis“ Šiauliuose sukėlė juoko bangą ir sulaukė ovacijų!
Kovo 14 d. Šiaulių kultūros centre įvyko populiarios komedijos „Pereinamasis miegamasis“ premjera, kurią stebėjo pilnutėlė salė. Spektaklio metu žiūrovų juokas skambėjo visą vakarą, o pasirodymo pabaigoje aktoriai buvo pagerbti audringomis ovacijomis.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Dramos šokio spektaklis MINDAUGAS
Dramos šokio spektaklis “MINDAUGAS” tai patriotiškas, dinamiškas, bei energingas projektas, apie kurį jau rašoma atnaujintuose mokyklų vadovėliuose. Projektas pirmą kartą atvyksta į Kauną su jungtine profesionalių atlikėjų komanda. Pamatysite ir žinomus aktorius ir Baltijos baleto teatro BBT baleto šokėjus. Pagrindinius vaidmenius spektaklyje atlieka visiems žinomi aktoriai: Šarūnas Datenis, Mindaugas Ancevičius, Telmanas Ragimovas, Aleksandra Metalnikova.Aktorius Tadas Gryn atvirai – apie santykius, laisvalaikį ir naują projektą
Teatro, kino ir televizijos aktorius Tadas Gryn atvirame interviu papasakojo apie darbą, laisvalaikį ir atskleidė ar jo širdis užimta. Šiuo metu aktorius darbuojasi prie naujos komedijos „Pereinamasis miegamasis“, kurią žiūrovai šešiuose šalies miestuose galės išvysti nuo kovo mėnesio.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.Ineta Stasiulytė atvirai – apie santykius, patarimą dukrai ir naują komediją
Minučių tikslumu laiką planuojanti aktorė Ineta Stasiulytė atvirame interviu pasidalino mintimis apie darbus, santykius, patarimą dukrai ir naują komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurios premjera – jau 2025-ųjų pavasarį.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.
„Žemaitė N.18(0) – nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Naujas spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant intriguojančią biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Nauja ansamblio „Lietuva“ programa kuriama rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Specialiai Žemaitės metams skirtame projekte ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Moderni choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins miesto/kaimo įvaizdžius, kurie neatsiejami rašytojos gyvenimo aspektai. Scenografijos kuriama atmosfera leis įsijausti į daugiabriaunę pagrindinės spektaklio veikėjos – Žemaitės – asmenybę. Spektaklyje skambės skirtingų kompozitorių, taip pat lietuvių liaudies kūrinių motyvai.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Kaip žinia, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė kūrė apie kaimo realijas, tarpusavio santykius, vargus bei negandas, ryškiai aprašydavo gamtos paveikslus bei taikliai atvaizduodavo skirtingas žmogaus būsenas. Dėmesingumas jausmams – tai, kas ypač traukia Žemaitės kūryboje. Rašytoja davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje: apsakymas „Marti“, apysaka „Petras Kurmelis“ ir kiti gerai žinomi kūriniai, iki šiol cituojami mokyklų programose. Vis dėlto, įprasminant Žemaitės kūrybinius nuopelnus, rečiau atsigręžiama į pačią autorės asmenybę bei dramatiškai susiklosčiusią moters istoriją.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs Silvija Miliūnaitė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
KŪRYBINĖ KOMANDA:
Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė
Dramaturgė: Kristina Steiblytė
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Giedrė Brazytė
Kompozitoriai: Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Giedrius Puskunigis ir kiti
Muzikinės dalies vadovė: Silvija Miliūnaitė
Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas
Režisierės asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Solistai:
Žemaitė: Gintarė Vaitiekūnaitė / Kristina Tarasevičiūtė
Dukra Juzė: Eiva Dobilaitė / Vesta Gineitytė
Anūkė Elzė: Goda Mikuckytė / Alina Jazdauskytė
Konstantinas: Jokūbas Silius / Danielius Voinovas
Sūnus Antanas: Simonas Laukaitis / Antanas Striganavičius
Unė Babickaitė: Greta Frolovaitė
Atlikėjai:
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių trupė
„Žemaitė N.18(0) – nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Naujas spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant intriguojančią biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Nauja ansamblio „Lietuva“ programa kuriama rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Specialiai Žemaitės metams skirtame projekte ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Moderni choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins miesto/kaimo įvaizdžius, kurie neatsiejami rašytojos gyvenimo aspektai. Scenografijos kuriama atmosfera leis įsijausti į daugiabriaunę pagrindinės spektaklio veikėjos – Žemaitės – asmenybę. Spektaklyje skambės skirtingų kompozitorių, taip pat lietuvių liaudies kūrinių motyvai.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Kaip žinia, Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė kūrė apie kaimo realijas, tarpusavio santykius, vargus bei negandas, ryškiai aprašydavo gamtos paveikslus bei taikliai atvaizduodavo skirtingas žmogaus būsenas. Dėmesingumas jausmams – tai, kas ypač traukia Žemaitės kūryboje. Rašytoja davė pradžią naujųjų laikų lietuvių prozai ir realizmo srovei lietuvių literatūroje: apsakymas „Marti“, apysaka „Petras Kurmelis“ ir kiti gerai žinomi kūriniai, iki šiol cituojami mokyklų programose. Vis dėlto, įprasminant Žemaitės kūrybinius nuopelnus, rečiau atsigręžiama į pačią autorės asmenybę bei dramatiškai susiklosčiusią moters istoriją.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugiau kaip aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs Silvija Miliūnaitė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
KŪRYBINĖ KOMANDA:
Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė
Dramaturgė: Kristina Steiblytė
Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Giedrė Brazytė
Kompozitoriai: Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Giedrius Puskunigis ir kiti
Muzikinės dalies vadovė: Silvija Miliūnaitė
Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas
Režisierės asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Solistai:
Žemaitė: Gintarė Vaitiekūnaitė / Kristina Tarasevičiūtė
Dukra Juzė: Eiva Dobilaitė / Vesta Gineitytė
Anūkė Elzė: Goda Mikuckytė / Alina Jazdauskytė
Konstantinas: Jokūbas Silius / Danielius Voinovas
Sūnus Antanas: Simonas Laukaitis / Antanas Striganavičius
Unė Babickaitė: Greta Frolovaitė
Atlikėjai:
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių trupė
Paieška nedavė rezultatų