Skaityti daugiau
VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.MANO NAMAI
Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jankelaitytė. Prie jų netrukus prisijungs garsūs operos solistai ir bardas. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose atgims muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę Emiliją Pliaterytę, iškeliantis lyderystę bei laužantis stereotipus, kai net trapiausia asmenybė kovai už laisvę gali suburti ištisas kariaunas, įkvėpti ne tik moteris, bet ir vyrus.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę
Jau 18-ą kartą šį rudenį pasitiksime su Tarptautiniu menų festivaliu „Plartforma“. Šokis, teatras, garsas, cirkas ir visi žanrai tarp- kvies žiūrovus patirti nepatirta, pajusti nejusta, išgyventi netikėta... Visa jausmų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo-lapkričio mėnesiais ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Teatro „Kitas kampas“ 16-tas sezonas: dvi premjeros, naujos erdvės ir gastrolės užsienyje
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ rugsėjo 18 d. žengia į nuotaikingą ir premjerų kupiną 16-tą teatro sezoną. Improvizatoriai naują etapą pasitinka šūkiu FRESH & FUNKY, kuris atspindi teatro aktorių nuolatinį virsmą, tobulėjimą, atsinaujinimą bei autentišką stilių.Didžiausi rugsėjo renginiai: komiko Jimmy Carro šou, trys festivaliai ir Kauną drebinsianti „Pink Floyd“ muzika
Skaičiuojame paskutines vasaros dienas. Kartu su naujais mokslo metais netrukus startuos ir naujas renginių sezonas, kuris rugsėjį visoje Lietuvoje pasiūlys labai platų renginių asortimentą ir net tris ne muzikos festivalius.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras viešėjo Baltijos šalių orkestrų festivalyje Latvijoje
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia Baltijos šalių orkestrų festivalio tradiciją. Pirmasis festivalio koncertas šiemet surengtas rugpjūčio pabaigoje Latvijoje, Rėzeknės mieste, kur Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su pianistu Luku Geniušu pradėjo 10-ąjį Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro vasaros festivalį „LNSO vasara“.VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS PRADEDA 36-ĄJĮ SEZONĄ SU ŠŪKIU: „PAMIRŠTI SIUŽETAI. NEPAMIRŠTAMOS ISTORIJOS“
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 36-ojo – sezono pradžią, kurį pristato šūkiu: „Pamiršti siužetai. Nepamirštamos istorijos“. Žiūrovai bus kviečiami iš naujo atrasti gal kiek primirštus, bet šiandien vėl aktualius siužetus, kurie virs nepamirštamomis istorijomis, pamatyti ir pajusti scenos magiją, atpažinti tai, kas jau patirta, ir atrasti kai ką nauja, susipažinti su naujomis sceninės raiškos formomis. Per šį sezoną žiūrovai išvys premjerinį vokiečių režisieriaus Christian’o Weise`ės spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal Tennessee`io Williamso pjesę, režisieriaus Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
Paieška nedavė rezultatų