Skaityti daugiau
Renginių kupinas vasaris: A. Mamontovas, „Nothing But Thieves“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojos šou
Lietuvos renginių rinka žiemą užbaigs su trenksmu. Vasarį Vilniuje pasirodys „Eurovizijos“ laimėtoja Loreen ir britų roko žvaigždės „Nothing But Thieves“, o Kaune šou surengs Andrius Mamontovas, Gabrielė Vilkickytė ir „Žemaitukai“.Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.Šiuolaikinio šokio spektaklis ''MATCH 3''
Ar žinote, kaip atskirti žmogų nuo mašinos? Reikalingas Turingo testas, iš pradžių vadintas imitacijos žaidimu. Testo metu teisėjas žmogus kalba su vienu žmogumi ir viena mašina žmonių kalba. Visi trys eksperimento dalyviai turi būti izoliuotose patalpose.Piletilevi Group plečiasi Europoje ir keičia pavadinimą į PLG
Piletilevi Group, Estijos pirmosios internetinės bilietų pardavimo sistemos pradininkė ir viena pagrindinių bilietų pardavimo platformų Vidurio Europoje, džiaugiasi galėdama pranešti apie savo prekės ženklo atnaujinimą ir pritaikymą tarptautinei rinkai – nuo šiol ši grupė vadinsis PLG.„Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“: spektaklis, jungiantis vaikų ir suaugusiųjų pasaulius
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – ilgai laukta premjera. Dramos ir lėlių teatro elementus apjungiantį spektaklį „Nepaprasta triušio Edvardo kelionė“ pristato režisierė Milda Mičiulytė. Spektaklis - tai tarsi kelionė į meilę ir žmogiškumą, jaudinanti tiek vaikus, tiek suaugusius.Ineta Stasiulytė atvirai – apie santykius, patarimą dukrai ir naują komediją
Minučių tikslumu laiką planuojanti aktorė Ineta Stasiulytė atvirame interviu pasidalino mintimis apie darbus, santykius, patarimą dukrai ir naują komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurios premjera – jau 2025-ųjų pavasarį.Gulbių ežeras - su Europos baleto solistais
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, organizuojanti spektaklius, kuriuose šoka Paryžiaus operos teatro, teatro „La Scala“, Londono karališkojo baleto ir kitų trupių šokėjai, užkariavę tūkstančių žiūrovų širdis visame pasaulyje, kviečia į legendinį P. Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“ su solistais iš žymiausių Europos teatrų.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių kaip lagaminai ar Dovydo žvaigždės, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Čia daugiau einama per emocijas – netektis, baimę. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – pasakojo operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.
„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, įtaigus pasakojimas, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į istoriją. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – socialiniuose tinkluose rašė kiti žiūrovai, įsigiję paskutinius bilietus Vilniuje.
Kūrėjai Šokio simfoniją kviečia pamatyti kituose miestuose – rugsėjo 27 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir spalio 7 d. Palangos koncertų salėje. Naują spektaklį šokio pasakojimu, gyvai skambant kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.
Palietė jautriausios scenos
Po premjeros stipriomis emocijomis pasidalino ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, kuris taip pat žinomas kaip vienas aktyviausių Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės narių.
„Jautriausia po dvasiškai turtingo Šiaurės Jeruzalės portreto matyti vaizduojamus į getą einančius žmones, ant rankų nešančius vaikus ir daugelio jų gyvenimo pabaigą – mažame plotelyje susipynusias rankas, veidus. Vėliau pasigirstantis smuikas suvirpina širdį, bet išgirdus, jog tai ne šiaip melodija, o Izraelio himnas, kurio net ir pavadinimas reiškia viltį, perteikiama aiški žinia, kad net ir Holokaustas nebuvo mūsų tautos pabaiga. Žydų tauta net ir po juodžiausio istorijos laikotarpio kyla iš pelenų ir kopiasi aukštyn, lyg grakšti šokėja ant ją perkeliančių vyriškų rankų spektaklio pabaigoje.“
Pasak S. Gurevičiaus, „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.
„Džiaugiuosi, jog spektaklį galėjau stebėti su jauniausia savo dukra, kuri labai lengvai pažino tiek Egipto vergovę, tiek Toros gavimą, Šventyklos statymą Jeruzalėje ir Holokausto bei atsikūrusio Izraelio vaizdinius, nes šis spektaklis nėra vien tik menas. Tai puiki pamoka norinčiam iš arčiau pažinti bei pajausti žydų tautos kelią, kurio svarbi dalis yra Šiaurės Jeruzalė, mūsų Vilnius. Ačiū „Lietuvos“ ansambliui už kvietimą ir bendrystę tiek su žydų bendruomene, tiek su „Maisto banku“.
Jautė ir liūdesį, ir pareigą
Spektaklis gilių apmąstymų sukėlė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovams. Kaip projekto partneriai, jie džiaugėsi galėję prisidėti prie prasmingos kūrėjų misijos.
„Muzikos ir šokio pasakojimas apie Vilniaus, kaip Šiaurės Jeruzalės, iškilimą ir apie tai, kaip jį barbariškai sunaikino nacistinė Vokietija, mane labai sujaudino. Jaučiu gilų liūdesį, skausmą ir gėdą dėl Holokausto nusikaltimų. Sykiu jaučiu pareigą puoselėti žydų gyvenimą, kovoti su antisemitizmu ir išlaikyti gyvą Holokausto aukų ir jų gyvenimo atminimą. Tai istorinė ir amžinai išliekanti Vokietijos atsakomybė“, – sakė Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann.
„Dėkui už nuostabų kūrinį – aukščiausias įmanomas lygis: estetiškai, choreografiškai, dramatiškai, naratyvo rutuliojimo, simbolių naudojimo ir bendravimo su žiūrovais kontekste“, – po premjeros dėkojo pripažinimą pelnęs teatro ir judesio meno aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras.
Žinutę perteikė simboliais
Žiūrovai suprato ir savaip interpretavo režisierės A. Krasauskaitės kūrybinį sumanymą pasitelkti ne tik įtaigią šokio ar muzikos kalbą, bet ir simbolius.
„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą.
Todėl išgirstas komentaras apie tai, kad žiūrovai mūsų premjeroje pamatė ir Sinajaus dykumas, ir Panerių pušyno smėlį, labai palietė. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Jie mane suprato – skambėjo galvoje. Esu laiminga ir dėkinga, kad premjera įvyko“, – kalbėjo režisierė ir choreografė.
„Šokio simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės“ scenografiją kūrė G. Makarevičius, kuris prisidėjo ir prie kitos ansamblio „Lietuva“ programos – koliažinės operos „Mažvydas“. Į spektaklio vyksmą neįprastai buvo įtrauktas ir taip žiūrovus nustebino ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas, scenoje apjungęs du orkestrus – Šv. Kristoforo kamerinį ir „Lietuvos“ nacionalinių instrumentų orkestrą, kviestinius džiazo, klasikos bei folkloro muzikantus. Pagrindinius spektaklio herojus įkūnijo valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokėjų trupė.
Muzikinės dalies vadovas – Ramūnas Marcinkus, scenarijaus autorius – Tadas Daujotas, kostiumų dailininkė – Julija Skuratova, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas.
Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Go Vilnius“, Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės ir Vokietijos ambasada Vilniuje, informacinis partneris LRT. Renginys yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos 700vilnius.lt dalis.
Paieška nedavė rezultatų