Skaityti daugiau
Gulbių ežeras - su Europos baleto solistais
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, organizuojanti spektaklius, kuriuose šoka Paryžiaus operos teatro, teatro „La Scala“, Londono karališkojo baleto ir kitų trupių šokėjai, užkariavę tūkstančių žiūrovų širdis visame pasaulyje, kviečia į legendinį P. Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“ su solistais iš žymiausių Europos teatrų.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.Didžiausi gruodžio renginiai: Donatas Montvydas, Justinas Jarutis, „Mokinukės“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojas
Paskutinis metų mėnuo išsiskirs gausybe didžiulių Lietuvos atlikėjų areninių šou. Donatas Montvydas ir Justinas Jarutis kvies į grandiozinius koncertus, turą surengs legendinės „Mokinukės“, o grupė „SEL“ sieks naujo rekordo.10 valstybių vienijantis tarptautinis projektas „SPARSE Plius“ keičia Lietuvos regionų kultūrinį gyvenimą
Profesionalųjį meną atvežti ten, kur jo trūksta – tokį tikslą kelia tarptautinis projektas „SPARSE Plius“, apimantis net 10 Europos valstybių. Lietuvoje projektą įgyvendina asociacija „Žuvies akis“, o jo veiklos jau keletą metų praturtina mažų miestelių regionuose kultūrinį gyvenimą.''Jaunimo linijos'' gero darbo kuponas
"Jaunimo linijos" gero darbo dovanų kuponas – tai prasminga dovana, kuri keičia gyvenimus.Kalėdas teatras pasitinka su nepaprasto grožio istorija mažiesiems žiūrovams
Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Šiais metais Valstybinis Šiaulių dramos teatras mažiesiems žiūrovams dovanoja nuostabaus grožio pasakojimą apie porcelianinį triušį. Spektaklį pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kuria jauna režisierė Milda Mičiulytė.Tomas Dirgėla knygų herojus perkėlė į miuziklą: drebėjo kojos ir šypsena
Populiarusis rašytojas Tomas Dirgėla vėl stebina savo skaitytojus – perkėlė savo knygų herojus į muzikinio teatro sceną, kur pats pasirodė su profesionaliais aktoriais. Vaikų pamilti veikėjai gyvai pirmą kartą su skaitytojais susitiko Ukmergėje, kur garsiomis ovacijomis sutiko miuziklo visai šeimai „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ premjerą.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.Muzikinis spektaklis ''Ledo širdis. Nauja istorija''
Jei jūs ir jūsų vaikai žiūrėjote itin populiarų animacinį filmuką „Ledo širdis“ („Frozen“), pagrindiniai spektaklio veikėjai jums bus pažįstami, tačiau siužetas sužavės naujais, netikėtais vingiais. Na, o jei nematėte animacinio filmo, tiesiog pirkite bilietus į spektaklį ir mėgaukitės - puiki nuotaika ir daug įspūdžių jums ir jūsų vaikams garantuoti!Mantas Jankavičius po 12 metų pertraukos teatro scenoje: tai meilės istorija, kuria galima patikėti
Ketvirtadienio vakarą Ukmergėje žiūrovai rinkosi į Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Dviese ant stogo“ premjerą – čia, po 12 metų pertraukos, į teatro sceną sugrįžo aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius.Jurijus Smoriginas: iš pasakų neišaugama – jos auga kartu su mumis
Gruodžio mėnesį Lietuvos publikai bus pristatytas naujausias Jurijaus Smorigino režisuotas kūrinys – muzikinis spektaklis visiems „Riešutėliai Pelenei“, kuriame maestro kuria ne tik choreografiją, bet ir Šokių mokytojo vaidmenį. Šiuo metu Italijoje viešintis J. Smoriginas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie naująjį spektaklį ir savo aistrą kūrybai.Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šiemet aukščiausiu įvertinimu už režisūrą apdovanotas spektaklis vienam vakarui atvyks į Vilnių
Po trejų metų pertraukos į gastroles Vilniuje atvykstantis Klaipėdos dramos teatras sostinės žiūrovams atveš šių metų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose triumfavusį, įspūdinga scenografija išsiskiriantį spektaklį. Spalio 4 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus galima pamatyti Adomo Juškos režisuotą „Vakarų krantinę“ (pagal Bernard-Marie Koltès) – vandeniu užlietoje jo scenoje vystosi dėmesį prikaustantis pasakojimas apie visuomenės susvetimėjimą, atskirtį, pastangą rasti ryšį ir išgyventi.
Dovana sostinės žiūrovui
Šių metų svarbiausiuose Lietuvos teatro apdovanojimuose, „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijoje, „Vakarų krantinei“ buvo įteikti net trys apdovanojimai – už režisūrą, scenografiją ir šviesų dizainą. Aukštą įvertinimą gavusį spektaklį kol kas patogiai pamatyti galėjo tik pajūrio gyventojai. Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas pripažino, kad net jei kultūrinis turizmas po truputį tampa norma, vis tik ne kiekvienas gali sau leisti patogiai susiplanuoti išvyką dėl spektaklio, „tai, kad jau tiek laiko nebuvome Vilniuje, man atrodo publikos skriaudimas, bet vis nepavykdavo tinkamai susidėlioti planų. Mes puikiai suprantame, kad ne kiekvienas sostinės gyventojas gali sau lengvai leisti atvažiuoti iki Klaipėdos – darbas, vaikai, galų gale, pačios kelionės išlaidos“. Pačiam teatrui parodyti savo turimus spektaklius Vilniuje taip pat svarbu. „Sostinė labai perspektyvi vieta, Klaipėda, kaip bebūtų, yra mažesnis miestas ir neturime tokios didelės meno mylėtojų kritinės masės – mums sunku ilgai repertuare išlaikyti kai kuriuos labai gerus, bet sudėtingesnio turinio spektaklius“, – pripažino teatro meno vadovas. Anot jo, pamatyti „Vakarų krantinę“ turėtų įtikinti vien paprasti faktai, „tai jauno Lietuvos režisieriaus, šiemet įvertinto aukščiausiu teatro apdovanojimu už režisūrą, darbas, kuriame vaidina puikūs aktoriai“. Spektaklis sostinės auditorijai bus rodomas tik vieną kartą – spalio 4 d.
Spektaklyje – visuomenės skerspjūvis
„Vakarų krantinės“ veiksmas tarpsta savotiškame skaistyklos pasaulyje – bevardžio miesto industriniame pakraštyje, kur dviem paroms apleistame angare susitinka ir persipina aštuonių labai skirtingų personažų gyvenimai. Morisas Kochas, šešiasdešimties metų; Monika Pons, keturiasdešimt dviejų. Sesilė, šešiasdešimties; jos duktė Klerė, keturiolikos; jos vyras Rodolfas, penkiasdešimt aštuonerių, ir dvidešimt aštuonerių jų sūnus Šarlis. Vaikinas, pravardžiuojamas Faku, maždaug dvidešimt dviejų. Ir kokių trisdešimties metų vyras be vardo, kurį Šarlis iš kelis sykius pavadina Abadu.
Spektaklio pasakojimas prasideda nuo to, kad turtingas makleris Morisas Kochas (akt. D. Meškauskas) atvažiuoja žudytis, jis ieško, kur galėtų išnykti be pėdsakų, tad išsirenka, jo nuomone, labiausiai apleistą vietą ir joje bando skandintis. Nuo krantinės įšokusį į vandenį Morisą ištraukia nepažįstamasis. Paaiškėja, kad toje iš pažiūros visiškai apleistoje vietoje gyvena žmonės. Jie Kochui pareiškia, kad čia žudytis negalima – tai pritrauktų policijos dėmesį, kuri rastų ne tik lavoną, bet ir juos. Dar prieš premjerą kalbintas režisierius Adomas Juška minėjo, jog spektaklio dėmesio centre visuomenės skerspjūvis ir ryšio tarp atskirų jos grupių įmanomybė, „spektaklis kelia klausimą, kiek galime susikalbėti su kitu žmogumi. Jei tas žmogus labai skiriasi nuo mūsų, turėsime iliuziją, kad bendraujame, bet mūsų kontaktas gali būti labai paviršinis. Koks gali įvykti susikalbėjimas tarp turtuolio ir vargšo, tarp vietinio ir imigranto be dokumentų, tarp grobuonio ir aukos“? Anot režisieriaus, spektaklis yra gera proga pasigilinti į realiame gyvenime retai apmąstomą socialinę atskirtį, „įdomu stebėti tarsi apie tą patį, bet apie visai skirtingus dalykus kalbančius veikėjus, taip ryškėja ir kalbos, kaip komunikacijos sistemos, nepatikimumo, ribotumo tema. Tie patys žodžiai skirtingose situacijose gali reikšti visai skirtingus dalykus. Ar tikrai sugebame suprasti vienas kitą kalbėdami? Kiek mes iš tikrųjų siekiame pažinti žmogų, kuris skiriasi nuo mūsų? Savo gyvenime dažnai nekeliame šių klausimų, juk negalime nuolat viskuo abejoti, bet teatras – puiki proga naujomis akimis pažiūrėti į dalykus, kurių dėl ramaus gyvenimo nekvestionuojame – savo kalbą, motyvacijas ir norus“.
Daugiareikšmis vandens pasaulis
„Vakarų krantinės“ pasiruošimas gastrolėms – sunkus procesas, reikia ne tik transportuoti sudėtingą scenografiją, bet reikėjo įtikinti ir Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kad scenoje įrengiamas baseinas yra patikimas bei saugus. Veiksmas vyksta personažams visą laiką braidant vandenyje – jo atspindžiai, garsai, pats judesius apsunkinantis medžiagiškumas – svarbios spektaklio reikšmių sistemos sudėtinės dalys. „Vakarų krantinės“ scenografiją kūrusi Lauryna Liepaitė prieš spektaklio premjerą savo sukurtą scenovaizdį sulygino su skaistykla, „personažai scenovaizdyje užstrigę lyg sielos, išsirikiavusios prie Stikso upės – vienos gali perplaukti, nes rankoje gniaužia monetą, o kitos, neturinčios monetų, kuriomis galėtų susimokėti keltininkui, lieka užstrigusios krante“. Pasak jos, vanduo yra nepaprastai turtingas reikšmėmis ir jų sąveika spektaklyje nepaprastai svarbi, „vanduo dažniausiai siejamas su gyvybe, tai – gyvybės šaltinis, jam suteikiamos mistinės galios. Bet taip pat tai ir viena iš baisiausių stichijų, todėl scenoje po personažų kojomis – nesibaigiantis vanduo. Paradoksalu, kadangi tas vanduo netinkamas gerti, jie pasmerkti mirti nuo troškulio braidydami vandenyje. Vanduo šiame sprendime nužymi mirtį. Tiek jo, tinkamo gerti, nebuvimas, tiek ir jo, ledinio, nuolat semiančio personažų pėdas, atimančio namus ir gyvybę, buvimas“.
Daugiau informacijos: www.kdt.lt
Dovana sostinės žiūrovui
Šių metų svarbiausiuose Lietuvos teatro apdovanojimuose, „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijoje, „Vakarų krantinei“ buvo įteikti net trys apdovanojimai – už režisūrą, scenografiją ir šviesų dizainą. Aukštą įvertinimą gavusį spektaklį kol kas patogiai pamatyti galėjo tik pajūrio gyventojai. Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas pripažino, kad net jei kultūrinis turizmas po truputį tampa norma, vis tik ne kiekvienas gali sau leisti patogiai susiplanuoti išvyką dėl spektaklio, „tai, kad jau tiek laiko nebuvome Vilniuje, man atrodo publikos skriaudimas, bet vis nepavykdavo tinkamai susidėlioti planų. Mes puikiai suprantame, kad ne kiekvienas sostinės gyventojas gali sau lengvai leisti atvažiuoti iki Klaipėdos – darbas, vaikai, galų gale, pačios kelionės išlaidos“. Pačiam teatrui parodyti savo turimus spektaklius Vilniuje taip pat svarbu. „Sostinė labai perspektyvi vieta, Klaipėda, kaip bebūtų, yra mažesnis miestas ir neturime tokios didelės meno mylėtojų kritinės masės – mums sunku ilgai repertuare išlaikyti kai kuriuos labai gerus, bet sudėtingesnio turinio spektaklius“, – pripažino teatro meno vadovas. Anot jo, pamatyti „Vakarų krantinę“ turėtų įtikinti vien paprasti faktai, „tai jauno Lietuvos režisieriaus, šiemet įvertinto aukščiausiu teatro apdovanojimu už režisūrą, darbas, kuriame vaidina puikūs aktoriai“. Spektaklis sostinės auditorijai bus rodomas tik vieną kartą – spalio 4 d.
Spektaklyje – visuomenės skerspjūvis
„Vakarų krantinės“ veiksmas tarpsta savotiškame skaistyklos pasaulyje – bevardžio miesto industriniame pakraštyje, kur dviem paroms apleistame angare susitinka ir persipina aštuonių labai skirtingų personažų gyvenimai. Morisas Kochas, šešiasdešimties metų; Monika Pons, keturiasdešimt dviejų. Sesilė, šešiasdešimties; jos duktė Klerė, keturiolikos; jos vyras Rodolfas, penkiasdešimt aštuonerių, ir dvidešimt aštuonerių jų sūnus Šarlis. Vaikinas, pravardžiuojamas Faku, maždaug dvidešimt dviejų. Ir kokių trisdešimties metų vyras be vardo, kurį Šarlis iš kelis sykius pavadina Abadu.
Spektaklio pasakojimas prasideda nuo to, kad turtingas makleris Morisas Kochas (akt. D. Meškauskas) atvažiuoja žudytis, jis ieško, kur galėtų išnykti be pėdsakų, tad išsirenka, jo nuomone, labiausiai apleistą vietą ir joje bando skandintis. Nuo krantinės įšokusį į vandenį Morisą ištraukia nepažįstamasis. Paaiškėja, kad toje iš pažiūros visiškai apleistoje vietoje gyvena žmonės. Jie Kochui pareiškia, kad čia žudytis negalima – tai pritrauktų policijos dėmesį, kuri rastų ne tik lavoną, bet ir juos. Dar prieš premjerą kalbintas režisierius Adomas Juška minėjo, jog spektaklio dėmesio centre visuomenės skerspjūvis ir ryšio tarp atskirų jos grupių įmanomybė, „spektaklis kelia klausimą, kiek galime susikalbėti su kitu žmogumi. Jei tas žmogus labai skiriasi nuo mūsų, turėsime iliuziją, kad bendraujame, bet mūsų kontaktas gali būti labai paviršinis. Koks gali įvykti susikalbėjimas tarp turtuolio ir vargšo, tarp vietinio ir imigranto be dokumentų, tarp grobuonio ir aukos“? Anot režisieriaus, spektaklis yra gera proga pasigilinti į realiame gyvenime retai apmąstomą socialinę atskirtį, „įdomu stebėti tarsi apie tą patį, bet apie visai skirtingus dalykus kalbančius veikėjus, taip ryškėja ir kalbos, kaip komunikacijos sistemos, nepatikimumo, ribotumo tema. Tie patys žodžiai skirtingose situacijose gali reikšti visai skirtingus dalykus. Ar tikrai sugebame suprasti vienas kitą kalbėdami? Kiek mes iš tikrųjų siekiame pažinti žmogų, kuris skiriasi nuo mūsų? Savo gyvenime dažnai nekeliame šių klausimų, juk negalime nuolat viskuo abejoti, bet teatras – puiki proga naujomis akimis pažiūrėti į dalykus, kurių dėl ramaus gyvenimo nekvestionuojame – savo kalbą, motyvacijas ir norus“.
Daugiareikšmis vandens pasaulis
„Vakarų krantinės“ pasiruošimas gastrolėms – sunkus procesas, reikia ne tik transportuoti sudėtingą scenografiją, bet reikėjo įtikinti ir Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kad scenoje įrengiamas baseinas yra patikimas bei saugus. Veiksmas vyksta personažams visą laiką braidant vandenyje – jo atspindžiai, garsai, pats judesius apsunkinantis medžiagiškumas – svarbios spektaklio reikšmių sistemos sudėtinės dalys. „Vakarų krantinės“ scenografiją kūrusi Lauryna Liepaitė prieš spektaklio premjerą savo sukurtą scenovaizdį sulygino su skaistykla, „personažai scenovaizdyje užstrigę lyg sielos, išsirikiavusios prie Stikso upės – vienos gali perplaukti, nes rankoje gniaužia monetą, o kitos, neturinčios monetų, kuriomis galėtų susimokėti keltininkui, lieka užstrigusios krante“. Pasak jos, vanduo yra nepaprastai turtingas reikšmėmis ir jų sąveika spektaklyje nepaprastai svarbi, „vanduo dažniausiai siejamas su gyvybe, tai – gyvybės šaltinis, jam suteikiamos mistinės galios. Bet taip pat tai ir viena iš baisiausių stichijų, todėl scenoje po personažų kojomis – nesibaigiantis vanduo. Paradoksalu, kadangi tas vanduo netinkamas gerti, jie pasmerkti mirti nuo troškulio braidydami vandenyje. Vanduo šiame sprendime nužymi mirtį. Tiek jo, tinkamo gerti, nebuvimas, tiek ir jo, ledinio, nuolat semiančio personažų pėdas, atimančio namus ir gyvybę, buvimas“.
Daugiau informacijos: www.kdt.lt
Paieška nedavė rezultatų