Skaityti daugiau
Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Atviras interviu su Sakalu Uždaviniu – apie vaikystę, baimes, aviaciją ir naują premjerą
„Esu geras pavyzdys, kaip nedaryti“, – sako Lietuvos kino ir teatro aktorius Sakalas Uždavinys, šiuo metu besiruošiantis naujo sklandymo sezono startui ir pirmojo Baltijos šalyse miuziklo „Mažasis Princas“ premjerai, kurioje taip pat įkūnys Pilotą. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie vaikystę, meilę aviacijai, vidines baimes, naująjį vaidmenį ir sėkmingos literatūros paslaptis.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Premjerai besiruošiantis Rimas Sakalauskas – apie dukrą, darbą su broliu ir dirbtinį intelektą
„Reikėtų nerimauti ne dėl dirbtinio intelekto, o dėl žmonių, kurie mokės juo naudotis“, – sako videomenininkas Rimas Sakalauskas, šią technologiją pasitelkęs kuriant pirmąjį Baltijos šalyse miuziklą „Mažasis Princas“. Atvirame interviu kūrėjas pasidalino naujo projekto užkulisiais, papasakojo apie dukros meilę scenai bei atskleidė, kaip sekasi dirbti su broliu Jonu.
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami Jonas ir Rimas Sakalauskai jau šią savaitę, balandžio 27 dieną, Vilniuje pristatys žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis Princas“.
Ši idėja broliams Sakalauskams gimė dar praėjusiais metais, kai kartu dirbo prie kito projekto, tačiau lemiamą postūmį įkvėpė į pagrindinį pasakos veikėją panašus Jono devynmetis sūnus Dobilas. Rimui, gimus jo dukrai, „Mažojo Princo“ istorija tapo ypatingai aktuali, nors ankščiau kurtam menui, miuziklas yra kiek neiprastas formatas.
Spektaklyje operos solistas, dirigentas bei kompozitorius J. Sakalauskas kuria scenarijų ir originalias dainas, o vizualiųjų menų kūrėjas R. Sakalauskas rūpinasi šviesų instaliacijomis ir projekcijomis, kurioms pasitelkė dirbtinį intelektą ir atvirame interviu pasidalino savo asmenine patirtimi.
Dirbtinio intelekto pliusus ir minusus įvardinęs kūrėjas teigia, kad labai džiaugiasi po daugybės metų galintis dirbti išvien su broliu Jonu ir jo atžalomis Dobilu ir Vakare bei atskleidžia ar scenoje išvysime Rimo dukrą Smiltę.
– Pastaruoju metu frazę „dirbtinis intelektas“ (DI) girdime ko ne kiekviename žingsnyje, tačiau vienus ši technologija džiugina, o kitiems netgi kelia nerimą. Kaip pats vertinate DI?
– Sutinku, dabar dirbtinis intelektas gali būti suprantamas tiek kaip pliusas, tiek kaip minusas, nes dažnai tvyro nuomonė, kad DI reiškia, jog nebuvo prisiliesta žmogaus. Manau, kad, šiuo atžvilgiu, viskas priklauso nuo paties žmogaus ir kiek jis pats sugebės tuo pasinaudoti. Galbūt daliai žmonių, tai bus blogas dalykas, o kitiems jis leis tapti kuo jie nori. Šią technologiją palyginčiau su fotografija. Daryti puikias nuotraukas mobiliuoju telefonu mes galime jau 20 metų, bet fotografo profesija neišnyko. Tas pats ir su mano sritimi. Jei anksčiau mano srityje galėjo dirbti tik yra labai techniški ir daug visokių programų išmanantys žmonės, tai dabar visa tai tampa įmanoma bet kuriam žmogui. Aišku, visose srityse viską galiausiai nulems patirtis, nes vien tai, kad kažką gali sukurti nereiškia, jog gali sukurti kokybišką dalyką.
Naudojantis DI tu turi išmokti mąstyti naujai ir kaip suformuluoti užduotį žodžiais. Dažnai meno žmonės savo idėjas komunikuoja net ne žodžiais, o veiksmais ar objektais, tad čia šioks toks pokytis. Manau, kad reikėtų nerimauti ne dėl paties dirbtinio intelekto, o dėl žmonių, kurie mokės juo naudotis. Mokantiems naudotis DI, tai taps pranašumu. Dėl to šiek tiek keisis reikalingų įgūdžių poreikis. Jei anksčiau reikėjo techninių žinių, tai dabar žmonės, turintys geresnius socialinius įgūdžius ar daugiau idėjų galės daugiau pasireikšti, o techniniai žmonės galbūt eis į kitą sritį.
– O kaip dirbtinį intelektą vertina patys menininkai ir kūrėjai?
– Naujos technologijos, bent jau Lietuvos rinkoje, tikrai pradedamos naudoti labai greitai. Ypač komercinėje srityje labai daug kas naudoja ir dirbtinį intelektą. Sakyčiau, yra toks savotiškas susiskaldymas. Pastebėjau, kad tarp meno žmonių vis dar išlieka toks tabu, kas liečia dirbtinį intelektą, o tarp tiesiog renginius kuriančių – jie tiesiog panaudoja be jokių skrupulų. Jie nelabai jaudinasi dėl autorinės kūrybos, jie nori panaudoti tas technologijas, kad sukurtų kažką greičiau, efektyviau. O iš meninės pusės, tai yra labiau tabu ir žmonės daugiau galvoja apie autorystę, tai yra jautresnė tema. Dėl to jie nepuola taip greitai naudoti to paties DI.
– Dirbtinį intelektą savo darbe naudojate vis dažniau. Kaip sekasi?
– Anksčiau esu kūręs animacijų su DI pagalba savo filmui, bet dabar statome miuziklą „Mažasis Princas“, tai tokio dydžio renginiui pirmą kartą panaudojau. Ypač gerai pavyko sukurti gyvūnus, tokius kaip avytės, gyvatės, lapė. Taip pat kūriau reklamas su DI pagalba, pavyzdžiui, lakūno scenai, kad Sakalas Uždavinys (aut. past. – miuzikle atlieka Piloto vaidmenį) skraidytų padangėse. Tradicinė animacija yra labai brangi ir ilgai trunka, todėl DI labai viską pagreitina. Bet tikrai ne viskas gaunasi taip gerai, kaip norėčiau. Pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui buvo labai sunku kurti baobabo medį (juokiasi). Jis sukuria pagal tuos vaizdus, kaip „Madagaskare“, o jie nėra tokie animaciškai vizualūs ir išraiškingi. Tai gaunasi toks medis, kuris neatrodo miuzikliškai ir neįsipaišo į kontekstą. Dėl to abstraktesnius ar retesnius dalykus geriau kurti įprastine technologija, o visokius personažus, ypač geriau pažįstamus, gaunasi labai kokybiškai, nes yra daug tos medžiagos, kuria DI remiasi.
– O kokius minusus įžvelgiate dirbant su DI?
– DI tikrai gali pagreitinti kūrybą, bet ne visada. Vis tiek užtrunka daug laiko, kol gauni būtent tai, ko tu nori. Kitaip tariant, ne tai, ką programa tau duoda, o tai, ko reikia. Nes DI daro tai, ką išmokęs daryti, kas nebūtinai atitinka mano lūkesčių. Kartais taip atrodo: „ai, čia parašysiu vieną-kitą žodį ir kažką sukurs“. Bet kai tau reikia kelias valandas rašyti dirbtiniam intelektui užduotis, jas taisyti, perrašyti, fantazuoti naujus dalykus, tai jauti, kad net ir užduotį formuojant n-tąjį kartą jau pačiam net sunku sugalvoti. Galiausiai, viskas vis tiek remiasi į tavo idėją, pavyzdžiui, ar avelė bus kosmose, ar ne. Todėl kiekvieną kartą turi naujai sugalvoti. Bet net ir tada rezultatas nebūtinai tau tiks į konkretų pastatymą. Pirminei idėjai DI tikrai gali padėti, bet vėliau, kai eini į detales, gali netgi trukdyti. Dirbant supratau, kad tada, kai reikia kažko labai specifiško, to laiko nelabai ir susitaupo, nes technologija yra ribota.
– Ar gali DI pakeisti žmogų?
– Mūsų atveju, DI yra tik papildomas įrankis skirtas papildomiems dalykams ir elementams, kad sukurtume dar geresnę patirtį žiūrovui. Miuzikle visgi svarbiausia muzika, kurią parašė mano brolis Jonas. Ji nėra dirbtiniu būdu sugeneruota ir išlieka miuziklo esme. Kurdamas vizualiką būtent iš jos ir semiuosi įkvėpimo. Graži, ne per sudėtinga, bet ir ne banali. Gali namie pridaryti visokių vaizdelių, bet jie neturės prasmės, jei neveiks scenoje. Nesvarbu, kaip sukurta, svarbu, kad jie ne tik tiktų, bet ir papildytų aktorių darbą, veiksmą, muziką. Todėl iš vizualinės pusės labai svarbu taikliai įsipiešti į visą bendro įspūdžio kūrimą, o emociją sukurti yra labai sudėtinga.
– Kaip gimė idėja kurti tokį projektą su broliu?
– Kartu su Jonu dirbome prie „Mažojo Princo“ spektaklio kitame teatre, Kaune. Jis kūrė muziką, bet dramos spektaklyje nereikia tiek daug muzikos, ji kartais turi būti minimali. Nuo to karto Jonas labai užsidegė mintimi, kad norėtų padaryti kažką daugiau iš muzikinės pusės, iš tos medžiagos. Ir pati „Mažojo Princo“ istorija jį labai užkabino. Šiaip labai smagu, kad galime dirbti kartu. Nors jis buvo Operos teatro vadovas, o aš dirbau ant savęs, bet kažkaip mūsų keliai nepersikirto. Todėl apie 10 metų mes nieko bendro nedarėm, tai dabar yra labai įdomi patirtis. Vis tiek tas pats genas, tie patys pomėgiai. Ir Jono vaikai Dobilas su Vakare atliks vaidmenis, tad labai smagu, kad gavosi toks šeimyninis pastatymas.
– Ar galime tikėtis scenoje išvysti ir jūsų dukrą Smiltę?
– Smiltei 4,5 metų, todėl gal dar truputį per anksti. Iš esmės ji galėtų dainuoti, atlikti mažas partijas, bet turbūt miuziklas jai gal dar per didelis formatas. Šiaip ji mėgsta dainuoti, būna su manimi ir repeticijose, ta scena ją tikrai traukia. Na, bet niekada negali žinoti. Vienų vaikai labai nori sekti tėvų pėdomis, o kitų kaip tik priešingai. Tai čia niekada negali žinoti. Bet kol kas jai tikrai patinka, žiūrėsim, gal kada ir padainuos.
Rimo ir Jono Sakalauskų sukurtas pirmasis Lietuvoje miuziklas „Mažasis princas“ vyks šį sekmadienį, balandžio 27 dieną, Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Pirmasis iš dvejų tą pačią dieną vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas. Bilietus platina portalas „Bilietai.lt.
Gretos Kniežaitės - Novikovienės nuotr.
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami Jonas ir Rimas Sakalauskai jau šią savaitę, balandžio 27 dieną, Vilniuje pristatys žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis Princas“.
Ši idėja broliams Sakalauskams gimė dar praėjusiais metais, kai kartu dirbo prie kito projekto, tačiau lemiamą postūmį įkvėpė į pagrindinį pasakos veikėją panašus Jono devynmetis sūnus Dobilas. Rimui, gimus jo dukrai, „Mažojo Princo“ istorija tapo ypatingai aktuali, nors ankščiau kurtam menui, miuziklas yra kiek neiprastas formatas.
Spektaklyje operos solistas, dirigentas bei kompozitorius J. Sakalauskas kuria scenarijų ir originalias dainas, o vizualiųjų menų kūrėjas R. Sakalauskas rūpinasi šviesų instaliacijomis ir projekcijomis, kurioms pasitelkė dirbtinį intelektą ir atvirame interviu pasidalino savo asmenine patirtimi.
Dirbtinio intelekto pliusus ir minusus įvardinęs kūrėjas teigia, kad labai džiaugiasi po daugybės metų galintis dirbti išvien su broliu Jonu ir jo atžalomis Dobilu ir Vakare bei atskleidžia ar scenoje išvysime Rimo dukrą Smiltę.
– Pastaruoju metu frazę „dirbtinis intelektas“ (DI) girdime ko ne kiekviename žingsnyje, tačiau vienus ši technologija džiugina, o kitiems netgi kelia nerimą. Kaip pats vertinate DI?
– Sutinku, dabar dirbtinis intelektas gali būti suprantamas tiek kaip pliusas, tiek kaip minusas, nes dažnai tvyro nuomonė, kad DI reiškia, jog nebuvo prisiliesta žmogaus. Manau, kad, šiuo atžvilgiu, viskas priklauso nuo paties žmogaus ir kiek jis pats sugebės tuo pasinaudoti. Galbūt daliai žmonių, tai bus blogas dalykas, o kitiems jis leis tapti kuo jie nori. Šią technologiją palyginčiau su fotografija. Daryti puikias nuotraukas mobiliuoju telefonu mes galime jau 20 metų, bet fotografo profesija neišnyko. Tas pats ir su mano sritimi. Jei anksčiau mano srityje galėjo dirbti tik yra labai techniški ir daug visokių programų išmanantys žmonės, tai dabar visa tai tampa įmanoma bet kuriam žmogui. Aišku, visose srityse viską galiausiai nulems patirtis, nes vien tai, kad kažką gali sukurti nereiškia, jog gali sukurti kokybišką dalyką.
Naudojantis DI tu turi išmokti mąstyti naujai ir kaip suformuluoti užduotį žodžiais. Dažnai meno žmonės savo idėjas komunikuoja net ne žodžiais, o veiksmais ar objektais, tad čia šioks toks pokytis. Manau, kad reikėtų nerimauti ne dėl paties dirbtinio intelekto, o dėl žmonių, kurie mokės juo naudotis. Mokantiems naudotis DI, tai taps pranašumu. Dėl to šiek tiek keisis reikalingų įgūdžių poreikis. Jei anksčiau reikėjo techninių žinių, tai dabar žmonės, turintys geresnius socialinius įgūdžius ar daugiau idėjų galės daugiau pasireikšti, o techniniai žmonės galbūt eis į kitą sritį.
– O kaip dirbtinį intelektą vertina patys menininkai ir kūrėjai?
– Naujos technologijos, bent jau Lietuvos rinkoje, tikrai pradedamos naudoti labai greitai. Ypač komercinėje srityje labai daug kas naudoja ir dirbtinį intelektą. Sakyčiau, yra toks savotiškas susiskaldymas. Pastebėjau, kad tarp meno žmonių vis dar išlieka toks tabu, kas liečia dirbtinį intelektą, o tarp tiesiog renginius kuriančių – jie tiesiog panaudoja be jokių skrupulų. Jie nelabai jaudinasi dėl autorinės kūrybos, jie nori panaudoti tas technologijas, kad sukurtų kažką greičiau, efektyviau. O iš meninės pusės, tai yra labiau tabu ir žmonės daugiau galvoja apie autorystę, tai yra jautresnė tema. Dėl to jie nepuola taip greitai naudoti to paties DI.
– Dirbtinį intelektą savo darbe naudojate vis dažniau. Kaip sekasi?
– Anksčiau esu kūręs animacijų su DI pagalba savo filmui, bet dabar statome miuziklą „Mažasis Princas“, tai tokio dydžio renginiui pirmą kartą panaudojau. Ypač gerai pavyko sukurti gyvūnus, tokius kaip avytės, gyvatės, lapė. Taip pat kūriau reklamas su DI pagalba, pavyzdžiui, lakūno scenai, kad Sakalas Uždavinys (aut. past. – miuzikle atlieka Piloto vaidmenį) skraidytų padangėse. Tradicinė animacija yra labai brangi ir ilgai trunka, todėl DI labai viską pagreitina. Bet tikrai ne viskas gaunasi taip gerai, kaip norėčiau. Pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui buvo labai sunku kurti baobabo medį (juokiasi). Jis sukuria pagal tuos vaizdus, kaip „Madagaskare“, o jie nėra tokie animaciškai vizualūs ir išraiškingi. Tai gaunasi toks medis, kuris neatrodo miuzikliškai ir neįsipaišo į kontekstą. Dėl to abstraktesnius ar retesnius dalykus geriau kurti įprastine technologija, o visokius personažus, ypač geriau pažįstamus, gaunasi labai kokybiškai, nes yra daug tos medžiagos, kuria DI remiasi.
– O kokius minusus įžvelgiate dirbant su DI?
– DI tikrai gali pagreitinti kūrybą, bet ne visada. Vis tiek užtrunka daug laiko, kol gauni būtent tai, ko tu nori. Kitaip tariant, ne tai, ką programa tau duoda, o tai, ko reikia. Nes DI daro tai, ką išmokęs daryti, kas nebūtinai atitinka mano lūkesčių. Kartais taip atrodo: „ai, čia parašysiu vieną-kitą žodį ir kažką sukurs“. Bet kai tau reikia kelias valandas rašyti dirbtiniam intelektui užduotis, jas taisyti, perrašyti, fantazuoti naujus dalykus, tai jauti, kad net ir užduotį formuojant n-tąjį kartą jau pačiam net sunku sugalvoti. Galiausiai, viskas vis tiek remiasi į tavo idėją, pavyzdžiui, ar avelė bus kosmose, ar ne. Todėl kiekvieną kartą turi naujai sugalvoti. Bet net ir tada rezultatas nebūtinai tau tiks į konkretų pastatymą. Pirminei idėjai DI tikrai gali padėti, bet vėliau, kai eini į detales, gali netgi trukdyti. Dirbant supratau, kad tada, kai reikia kažko labai specifiško, to laiko nelabai ir susitaupo, nes technologija yra ribota.
– Ar gali DI pakeisti žmogų?
– Mūsų atveju, DI yra tik papildomas įrankis skirtas papildomiems dalykams ir elementams, kad sukurtume dar geresnę patirtį žiūrovui. Miuzikle visgi svarbiausia muzika, kurią parašė mano brolis Jonas. Ji nėra dirbtiniu būdu sugeneruota ir išlieka miuziklo esme. Kurdamas vizualiką būtent iš jos ir semiuosi įkvėpimo. Graži, ne per sudėtinga, bet ir ne banali. Gali namie pridaryti visokių vaizdelių, bet jie neturės prasmės, jei neveiks scenoje. Nesvarbu, kaip sukurta, svarbu, kad jie ne tik tiktų, bet ir papildytų aktorių darbą, veiksmą, muziką. Todėl iš vizualinės pusės labai svarbu taikliai įsipiešti į visą bendro įspūdžio kūrimą, o emociją sukurti yra labai sudėtinga.
– Kaip gimė idėja kurti tokį projektą su broliu?
– Kartu su Jonu dirbome prie „Mažojo Princo“ spektaklio kitame teatre, Kaune. Jis kūrė muziką, bet dramos spektaklyje nereikia tiek daug muzikos, ji kartais turi būti minimali. Nuo to karto Jonas labai užsidegė mintimi, kad norėtų padaryti kažką daugiau iš muzikinės pusės, iš tos medžiagos. Ir pati „Mažojo Princo“ istorija jį labai užkabino. Šiaip labai smagu, kad galime dirbti kartu. Nors jis buvo Operos teatro vadovas, o aš dirbau ant savęs, bet kažkaip mūsų keliai nepersikirto. Todėl apie 10 metų mes nieko bendro nedarėm, tai dabar yra labai įdomi patirtis. Vis tiek tas pats genas, tie patys pomėgiai. Ir Jono vaikai Dobilas su Vakare atliks vaidmenis, tad labai smagu, kad gavosi toks šeimyninis pastatymas.
– Ar galime tikėtis scenoje išvysti ir jūsų dukrą Smiltę?
– Smiltei 4,5 metų, todėl gal dar truputį per anksti. Iš esmės ji galėtų dainuoti, atlikti mažas partijas, bet turbūt miuziklas jai gal dar per didelis formatas. Šiaip ji mėgsta dainuoti, būna su manimi ir repeticijose, ta scena ją tikrai traukia. Na, bet niekada negali žinoti. Vienų vaikai labai nori sekti tėvų pėdomis, o kitų kaip tik priešingai. Tai čia niekada negali žinoti. Bet kol kas jai tikrai patinka, žiūrėsim, gal kada ir padainuos.
Rimo ir Jono Sakalauskų sukurtas pirmasis Lietuvoje miuziklas „Mažasis princas“ vyks šį sekmadienį, balandžio 27 dieną, Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje. Pirmasis iš dvejų tą pačią dieną vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas. Bilietus platina portalas „Bilietai.lt.
Gretos Kniežaitės - Novikovienės nuotr.
Paieška nedavė rezultatų