ŠVENTINIS SPEKTAKLIS I IŠMINTINGASIS BESMEGENIS
Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.Pirmą kartą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – stand-up‘o žanras
Spalio 24, 25, 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks trečioji šio sezono premjera „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“, kurią pagal naują Birutės Kapustinskaitės pjesę režisuoja Eglė Švedkauskaitė.Mantas Jankavičius pristato dainą „Dviese ant stogo“, parašytą netrukus pasirodysiančiam spektakliui
Aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius grįžta su nauja daina ir elegantišku jos vaizdo klipu – kūrinys „Dviese ant stogo“ nuo spalio pabaigos skambės naujame Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje tokiu pačiu pavadinimu, kuris bus rodomas visoje Lietuvoje.Cirkas, teatras ir šokis – tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsiasi!
Rugsėjį startavęs Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsia savo kultūros kelionę Klaipėdoje, Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje. Šokis, teatras, garsas, cirkas ir visi žanrai tarp- žiūrovus spalio mėnesį kviečia patirti nepatirta, pajusti nejusta, išgyventi netikėta...VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO REŽISIERIAUS CHRISTIANO WEISE‘S PREMJERA „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“
Naujajį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradėjo vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premija.Spektaklis "Kiti" (rež. Darius Gumauskas) pagal garsiausią pasaulio egzistencialistą J.P. Sartrą – drama, virstanti absurdo komedija!
Įsivaizduokime: keturi žmonės, tokie skirtingi, jog gyvenime net nebandytų susipažinti, papuola į vieną kambarį, iš kurio, panašu, jau neišeis. Ši paradoksali situacija, kurioje turėtų įvykti kiekvieno iš veikėjų sąžinės revizija, yra sunkiai įmanoma, kai tuo pat metu į tave žiūri kiti trys – su savo pretenzijomis į tavo mintis ir į tai, ką tu turėtum veikti amžinybėje. Kuo ilgiau jie negali išeiti iš kambario, tuo labiau atsiskleidžia tai, koks žmogus vis dėlto menkas ir absurdiškai juokingas.SKAMBANČIOS MIŠKO ISTORIJOS. MIŠKO GYVŪNAI
Ar norite kartu pakeliauti po stebuklingo miško platybes? Tikriausiai sakysite, kad esate keliavę tikrai ne kartą. Tačiau ar buvote sutikę ten gyvenančius gyvūnus? Nebijokite, jie tikrai nėra baisūs. Kai kurie dideli ir pūkuoti, o kiti maži ir labai juokingi! Musmirytė ir Niurzga sugalvojo, kad smagiau bus susipažinti klausantis pačių gyvūnų atliekamos muzikos. Ar pasiruošę?Šokio spektaklis ''DUETAS''
Šiuolaikinėje vakarų visuomenėje vis daugiau žmonių radikaliai keičia savo santykį su tradicijomis: arba bando aklai jų laikytis, arba reikalauja jas sunaikinti. Tarpinis sprendimas atrodo nebeįmanomas. Ar galime remtis tradicijomis ir kartu išlikti kritiški jų atžvilgiu?85-ame LNDT sezone – raginimas nebijoti nežinoti
Rugsėjo 9 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 85 sezono premjeras. Į atvirą spaudos konferenciją susirinkę lankytojai pirmiausiai buvo pakviesti į pirmos sezono premjeros „Quanta“ repeticiją, o vėliau teatro fojė meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė bendram pokalbiui subūrė režisierius Łukaszą Twarkowskį, rugsėjo 13 d. pristatysiantį „Quantos“ premjerą Didžiojoje salėje, Jernej Lorenci, statantį „Svetimą“ pagal Albert‘o Camus romaną, ir Uršulę Bartoševičiūtę, kuriančią spektaklį „Savižudybės anatomija“. Toks renginys buvo surengtas, nes pasitaikė išskirtinė proga, kai beveik visi 85 sezoną kuriantys režisieriai buvo LNDT. Režisieriai vienas kitam uždavinėjo klausimus apie būsimus spektaklius.„Sirenų“ meno vadovė Kristina Savickienė: teatro paskirtis – tyrinėti vidines erdves
Jau daugiau nei dvidešimt metų kiekvieną rudenį Vilniuje sugaudžia sirenos – tos mitinės būtybės, kviečiančios pamatyti įsimintinus šiuolaikinio teatro spektaklius iš užsienio ir ryškiausius šalies kūrėjų darbus. Rugsėjo 25-ąją prasidėsiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vis keičia veidą, plečia programą, renkasi naujas vietas, gvildena vis naujas aktualias temas. Šeštus metus „Sirenų“ programą kurianti meno vadovė Kristina Savickienė pasakoja, kad dvidešimt pirmasis festivalis telkia dėmesį į erdvę, o po pandemijos pasirinktas trimetis programos planavimo principas pasiteisino, tad natūralu, kad po pamatinių teatro elementų kūno ir žodžio atėjo erdvės eilė. Ar būtų teatras be šių dėmenų ir ką be scenos menų jie reprezentuoja?VMT PREMJEROS „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“ REŽISIERIUS C. WEISE: „PASAULIS KEIČIASI IR MANO DARBAS YRA PABANDYTI JĮ SUPRASTI“
Naująjį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradės neįprasta režisūrine kalba išsiskiriančio šiuolaikinio vokiečių režisieriaus Christiano Weise’ės premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo T. Williamso pjesę. Kartu su režisieriumi Ch. Weise spektaklį kuria plačiai pripažinta Vokietijos scenografė Julia Oschatz. Apie kūrybinius iššūkius, artėjančią premjerą ir darbą su kūrėjais Mažajame teatre kalbėjosi VMT komunikacijos skyriaus vadovė Augustė Gittins.VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.MANO NAMAI
Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jankelaitytė. Prie jų netrukus prisijungs garsūs operos solistai ir bardas. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose atgims muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę Emiliją Pliaterytę, iškeliantis lyderystę bei laužantis stereotipus, kai net trapiausia asmenybė kovai už laisvę gali suburti ištisas kariaunas, įkvėpti ne tik moteris, bet ir vyrus.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.Teatro „Kitas kampas“ 16-tas sezonas: dvi premjeros, naujos erdvės ir gastrolės užsienyje
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ rugsėjo 18 d. žengia į nuotaikingą ir premjerų kupiną 16-tą teatro sezoną. Improvizatoriai naują etapą pasitinka šūkiu FRESH & FUNKY, kuris atspindi teatro aktorių nuolatinį virsmą, tobulėjimą, atsinaujinimą bei autentišką stilių.VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS PRADEDA 36-ĄJĮ SEZONĄ SU ŠŪKIU: „PAMIRŠTI SIUŽETAI. NEPAMIRŠTAMOS ISTORIJOS“
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 36-ojo – sezono pradžią, kurį pristato šūkiu: „Pamiršti siužetai. Nepamirštamos istorijos“. Žiūrovai bus kviečiami iš naujo atrasti gal kiek primirštus, bet šiandien vėl aktualius siužetus, kurie virs nepamirštamomis istorijomis, pamatyti ir pajusti scenos magiją, atpažinti tai, kas jau patirta, ir atrasti kai ką nauja, susipažinti su naujomis sceninės raiškos formomis. Per šį sezoną žiūrovai išvys premjerinį vokiečių režisieriaus Christian’o Weise`ės spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal Tennessee`io Williamso pjesę, režisieriaus Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…
Kuo Jums visiems išskirtinis darbas prie šio Peterio Handkės kūrinio?
Gediminas Storpirštis: Aš su Handke scenoje susitinku pirmą kartą. Jis pasiekė savo, šokiravo mane šia savo dramaturgija. Tokio stipraus kūrinio nesu per savo ilgą gyvenimą skaitęs – iš esmės čia nėra dramaturgijos, nėra personažų. Bet labai stipri pjesė. Ačiū Handkei.
Saulius Sipaitis: Aš patyriau siaubą per visą vasarą, nes bandžiau atmintinai išmokti tris ištraukas. Kai mokausi atmintinai, kiekvieną eilutę matau kaip vaizdą. Tragedija: kaskart jau, regis, išmokau, bet vėl pradedu painioti – ar ta eilutė iš tos ištraukos, iš anos ar trečios. Kol šiek tiek pramokau, praėjo visa vasara, naktimis nemiegodavau. Šventoji, galvoju, už ką man tos kančios?
Gediminas Storpirštis: Čia yra šizofreniko pietūs. Visas šizofreniko meniu.
Saulius Sipaitis: Anksčiau piktindavausi, kai matydavau choristus, stovinčius su tekstais. Galvodavau: ką, jie tiek repetavo ir negali be tekstų dainuoti? Ir aš supratau: mes šioje pjesėje turime keturiese sakyti tą tekstą, gal vienam iš vakaro galvą skaudėjo – jis pasakys kitą žodį. O tas žodis yra kaip gaida – jis turi būti būtent toks, kaip parašyta. Ir jeigu vienas sakys viena, kitas kita, kas išeis? Disonansas.
Gediminas Storpirštis: Gaidžių mišios.
Saulius Sipaitis: Ir kunigai kasdien sako tas pačias pamaldas, bet visi skaito iš knygučių, kad pasakytų teisingą žodį. Mes esame pranašai ir neturime teisės klaidingai ištarti žodžio. Jaučiame savo svarbą ir kad pasauliui turime pranešti tikslią žinią.
Visi: Ačiū Handkei.
Vidas Petkevičius: Handkė parašė, kad yra keturi skaitovai: A, B, C ir D. Gali suprasti, kad jie visi vienodi, o gali suprasti, kad jie visai nevienodi. Be to, pats apibūdinimas „skaitovai“ reiškia, kad turėtume skaityti, o mes bandome vaidinti – užsibrėžėme didžiulį tikslą. Daug didesnį, nei Handkė pasiūlė. Čia ir yra tas didysis konfliktas: arba mes įveiksim, arba ne. Arba mes jį, arba jis mus.
Algirdas Latėnas: Perskaitei pjesę ir nieko nesupratai. Arba supratai, bet viską savaip – gali apsidžiaugti. Bet dirbame juk mes visi: režisierius, mes keturi turime atrasti savo įėjimus.Perskaitęs Handkę pajunti, kad tik trumpai su juo pabuvai ir susipažinai, o tuomet laukia mūsų visų kartu nagrinėjimas, žiūrėjimas – kas čia per autorius, ką jis slepia, ką jis laiko užkodavęs. Mums teko sudėtingas uždavinys – atrasti tuos kodus. Man patiko dar vienas dalykas. Turbūt visi, kas šį kūrinį perskaito, priima jį labai rimtai, nes tekstai – toli gražu ne komedijos. Bet kažkaip mes paskaitę, truputį apsišnekėję nutarėme, kad turime čia atrasti nemažai juoko ir komedijinių dalykų, ir kad jie nebūtų iš piršto laužti. Kad net pats autorius, jei klausytų, sakytų: nieko sau, aš juoko čia nelabai ir įsivaizdavau, o šitie keturi chuliganai, su penktuoju priešaky, atrado tokių įėjimų, kur viskas išteisinta. Tarp tragedijos, rimtų dalykų yra ir daug juoko.
Kodėl nusprendėte juoką įvesti į spektaklį?
Algirdas Latėnas: Gal ir pats Handkė tai matė, tik daug kas jį priima per rimtai.
Gediminas Storpirštis: Handkė šią pjesę parašė jaunas. Jei dabar jis pats paskaitytų, ką parašė, tikrai kvatotų. Jaunystė – labai gražus, kūrybingas laikas. Bet vėliau gyvenimas pateikia įvairių spalvų. Supranti, kad jų yra daug. Vienas klasikinis personažas sakė: didžiausios kiaulystės ir nusikaltimai daromi rimtais veidais. Užtenka tų kiaulysčių.
Saulius Sipaitis: Manau, kad šioje pjesėje ieškome savo buvimo šioje žemėje prasmės. Aš, kaip aktorius, suprantu, kad šioje žemėje atsidūriau atsitiktinai. Mano tėvai susitiko, įsimylėjo, ir atsiradau aš – visai atsitiktinai, neturėdamas misijos. Man atrodo, kad mes visą laiką ieškome – kai kam pavyksta, o kai kas ir beprasmiškai praleidžia gyvenimą, – bandome užsikabinti ir įprasminti savo buvimą žemėje.
Visi: Ačiū Handkei.
„Kiekviena diena bus tokia pati kaip visos kitos“, – rašė Handkė, kai jam buvo 22-eji. O kaip iš šiandienos perspektyvos atrodo Jums?
Vidas Petkevičius: Galima sakyti, kad į tą pačią upę antrąkart neįbrisi, tai tas pats. Nė viena diena nepanaši į kitą.
Gediminas Storpirštis: Bet kiekvienoj dienoj yra kažkokio panašumo: saulė teka, visada leidžiasi vakaruose. Yra ir panašumų, bet yra ir ne tik.
Saulius Sipaitis: Aš jaučiuosi kaip voverė rate – kasdien vis sukuosi ir sukuosi. Grįžtu namo, vedu šunį, jis bėga tuo pačiu keliu, aplanko tuos pačius kampus, pakeliui pamaitinu varnas. Grįžtu namo, įsijungiu Ukrainą, vakaras, rytas, keliuosi, atvažiuoju, grįžtu. Ratas užsisukęs.
Vidas Petkevičius: Geriau jau suktis rate, nei kasdien būti kariamu šunimi.
Jūsų lūpose pranašystė suskamba ir it biblinė metafora, ir kartu – lyg žaisminga, autoironiška odė kasdienybei. Kaip derinate šias abi puses?
Gediminas Storpirštis: Kaip kiekvienas žmogus.
Vidas Petkevičius: Ir kiekvieną dieną.
Gediminas Storpirštis: Tu gauni tuos du polius ir pagalvoji… Ačiū Handkei.
Algirdas Latėnas: Anksčiau gal, kai repeticijos, sudėtingi spektakliai buvo, nori nenori tu tarp patoso ir paprastumo visąlaik balansuodavai. Man repetuojant šią medžiagą labai padėjo anūkai, jų požiūris į mano darbą, į tai, kuo mes užsiimame. Tokie paklausimai kaip antai, ar jie rimtai žiūri į mano užsiėmimą. Jei jie atsako, kad rimtai, tuomet aš tyčia sakau: bet juk čia nieko rimto. Tada palaksto, pasvarsto ir atbėgę sako: šiaip jau, tu teisus – nieko čia rimto, mes per rimtai galvojom. Paskui pradedu su jais vėl žaisti, suprantu, kad gal ne taip pasakiau, – čia yra labai rimta. Taip mes vieni kitus „išdūrinėjame“ – taip lengviau ir įdomiau gyventi.
Vidas Petkevičius: Gyvenimas visoks: yra ir komiškumo, ir tragiškumo. Gyvenime būna daug įdomiau nei pjesėse – gyvenimas pasiūlo daug sudėtingesnių variantų.
Saulius Sipaitis: Aš antroje dalyje tekstą skaitydavau kaip medinis. Justinas labai gerai man patarė, kad per juoką, atsipalaidavimą ateina mintys, kurias reikia pasakyti. Jei mums pavyks pasiekti minties lengvumą, lengvai perteikti mintį, bus labai gerai.
Į griežtą kūrinio tekstą įterpiate autorefleksijos detalių. Kodėl? Koks buvo kiekvieno Jūsų indėlis?
Saulius Sipaitis: Aš turėjau nedidelį eilėraštuką, kurį kadaise parašiau, važiuodamas Karpatų kalnais:
Kur tu, Dievuli, sakyki,
Rojų man reik pamatyti,
Kur ta vieta pažinimo…
Kur mus Ieva…
Ir mes pakabinam. Bet aš šiąnakt sugalvojau dar: kai sakau „kur mus Ieva“, Vidas subamba:
Pradangino.
Atėmė nemirtingumą,
Kūno pažino nuogumą.
Potekstė – kad mes galėtume gyventi rojuje, turėti amžinąjį gyvenimą, o ta Ieva viską sugadino (nenoriu pridėti kito žodžio).
Kitą intarpą parašiau apie artistus, apie jų viduramžių dalią: kad jie buvo laidojami už kapinių tvoros. Kai link miestelio artėdavo trupė, jie buvo ne tik artistai, bet ir vagys – galėdavo ir skalbinius nukabinti, pavogti. Jie buvo kaip žemesnioji kasta Indijoje, man jų ir gaila, ir graudu.
Gediminas Storpirštis: Man po ranka pakliuvo Wisławos Szymborskos eilėraščiai. Labai panašiai jie abu rašo. Kaip tik neseniai rengiau visą programą, skirtą jai ir jos poezijai, tad šiek tiek domėjausi, taip pat ir biografija, kūrybiniu metodu. Įdomu, kad ji visą gyvenimą kolekcionavo visokias spaudos nesąmones, suvenyrus – kičus. Visada rasdavo progą padovanoti, visi laukdavo. Jie abu rašo labai taupiai, bet labai talpiai. Ir požiūris panašus – kalba apie tai, ką mato.
Algirdas Latėnas: Šekspyras spektaklyje atsirado benagrinėjant, befantazuojant. Specialiai Šekspyro neverčiau ir nerinkau.
Gediminas Storpirštis: Šitas eilėraštis skambėjo spektaklyje, kuriame jis vaidino Ričardą Trečiąjį – buvo vienas iš kulminacinių momentų.
Algirdas Latėnas: Ne tik Ričardas Trečiasis, daug kur buvo galima Šekspyro įterpti, bet mes darėme labai didelę atranką. Norėjosi neperlenkti lazdos, kad liktų ir Handkės.
Vidas Petkevičius: Čia labai daug erdvės. Pasakai frazę, o joje labai daug erdvės – gali labai daug ką pritaikyti. Mes rinkome, kas labiausiai tinka. Labai varžėme save, antraip mūsų istorijų būtų buvę daugiau nei Handkės.
Saulius Sipaitis: Labai daug filosofavome, Justinas teikė daug idėjų apie tai, ką norime pasakyti. Mano galva pasidarydavo tokia didelė, ir aš prisimindavau personažą, kuris sakė: „Niekada negalvojau, kad nuo galvojimo galima taip pavargti.“
Kuo įdomus Jums buvo darbas su Justinu Vinciūnu?
Vidas Petkevičius: Visi žiūrėjome viena kryptimi. Nesvarbu, kad jis daug jaunesnis, bet turi daug kitų savybių, kurių mes neturime. Tai labai natūralu. Aš klausau Justino ir net negalvoju apie tai, kad tarp mūsų yra amžiaus skirtumas – tai atskleidžia viską. Jis mąsto, tarsi turėdamas ir patyrimo, ir žinių.
Saulius Sipaitis: Kodėl taip yra? Todėl, kad Lietuva dabar yra nepriklausoma. Tarybiniais laikais tik pabandyk pasakyti ne taip ir ne tą. Mano vaikystėje žmonės net tarpusavy gatvėje tyliai kalbėjosi. O dabar jie nepatiria to spaudimo, jie – laisvi žmonės. Jų galvose – didelis skliautas, jie laisvai mano, laisvai sako.
Gediminas Storpirštis: Didelis Justino nuopelnas – repeticijų atmosfera. Jei repeticijose pavyksta sukurti tam tikrą atmosferą, ji juntama ir spektaklyje. Spektaklis, kuris turi atmosferą, yra paveikus. Justinas kažkokiu būdu suderino kažkokius dažnius. Tai nėra dažna ir tarp jaunų žmonių, nors skliautas jo ir didelis, kaip sakė Saulius. Tai yra tam tikros žmogiškos savybės, kurios leidžia mums būti čia. Jei iš jo pusės būtų juntamas kažkoks kategoriškumas, mūsų čia nebūtų, viskas būtų pasibaigę skaitymais. Čia yra toks voratinklis – ryškių judesių nepadarysi, antraip viską sudraskysi. Džiugu, kad yra jaunų žmonių su gerais skliautais, kurie geba tuos voratinklius megzti.
Dėkoju už pokalbį.