Skaityti daugiau
Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Kovo renginių kalendorius: „Hiperbolės legendų“ turas, Salvadoras Sobralis bei Lilo ir Innomine sugrįžimas
Orai geryn, renginių daugyn. Pirmąjį pavasario mėnesį Lietuvoje žiūrovų laukia daugybė įdomių renginių, tarp kurių – „Hiperbolės legendų“ turas, vienintelis „Eurovizijos“ nugalėtojo Solvadoro Sobralio pasirodymas, reperių „Lilas ir Innomine“ sugrįžimas į sceną po penkerių metų ir daugybė kitų.Dramos šokio spektaklis MINDAUGAS
Dramos šokio spektaklis “MINDAUGAS” tai patriotiškas, dinamiškas, bei energingas projektas, apie kurį jau rašoma atnaujintuose mokyklų vadovėliuose. Projektas pirmą kartą atvyksta į Kauną su jungtine profesionalių atlikėjų komanda. Pamatysite ir žinomus aktorius ir Baltijos baleto teatro BBT baleto šokėjus. Pagrindinius vaidmenius spektaklyje atlieka visiems žinomi aktoriai: Šarūnas Datenis, Mindaugas Ancevičius, Telmanas Ragimovas, Aleksandra Metalnikova.Aktorius Tadas Gryn atvirai – apie santykius, laisvalaikį ir naują projektą
Teatro, kino ir televizijos aktorius Tadas Gryn atvirame interviu papasakojo apie darbą, laisvalaikį ir atskleidė ar jo širdis užimta. Šiuo metu aktorius darbuojasi prie naujos komedijos „Pereinamasis miegamasis“, kurią žiūrovai šešiuose šalies miestuose galės išvysti nuo kovo mėnesio.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.VŠDT | Šventinis Teatro dienos renginys. Ievos Narkutės akustinis koncertas
Tarptautinės teatro dienos proga kviečiame į šventinį renginį, kuriame susilies TEATRAS IR MUZIKA.Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.Piletilevi Group plečiasi Europoje ir keičia pavadinimą į PLG
Piletilevi Group, Estijos pirmosios internetinės bilietų pardavimo sistemos pradininkė ir viena pagrindinių bilietų pardavimo platformų Vidurio Europoje, džiaugiasi galėdama pranešti apie savo prekės ženklo atnaujinimą ir pritaikymą tarptautinei rinkai – nuo šiol ši grupė vadinsis PLG.Ineta Stasiulytė atvirai – apie santykius, patarimą dukrai ir naują komediją
Minučių tikslumu laiką planuojanti aktorė Ineta Stasiulytė atvirame interviu pasidalino mintimis apie darbus, santykius, patarimą dukrai ir naują komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurios premjera – jau 2025-ųjų pavasarį.Gulbių ežeras - su Europos baleto solistais
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, organizuojanti spektaklius, kuriuose šoka Paryžiaus operos teatro, teatro „La Scala“, Londono karališkojo baleto ir kitų trupių šokėjai, užkariavę tūkstančių žiūrovų širdis visame pasaulyje, kviečia į legendinį P. Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“ su solistais iš žymiausių Europos teatrų.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.
„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.
Žemaitei įpūs gyvybės
Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.
„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.
Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.
„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
„To meto išsišokėlė, unikali savo vidine laisve, drąsa mylėti ir išsiskirti iš kitų. Nustebsite, kokia ji nuostabi, nesustabdoma ir nepriklausoma“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Jau greitai šokio spektaklis papasakos po oria, išdidžia laikysena ir visada galvą dengiančia skara kunkuliavusias rašytojos aistras bei nepaprastą geismą žinioms, gyvenimui, menui ir vyrams. Sujungiant biografiją ir kūrybos motyvus, bus apmąstoma scenoje iki šiol menkai tepristatyta rašytojos pusė, savyje slepianti daugeliui kūrėjų neįmintas paslaptis, taip griaunant ir nusistovėjusį, šiek tiek nepelnytai vaizduojamą „bobutės“ su skarele ant vieno lito kupiūros įvaizdį.
Po skara – nevaržoma kūryba ir aistra
„Žemaitė visų pirma yra žmogus, kuris ne tik klausėsi savo vidinio balso, bet ir turėjo pakankamai drąsos juo vadovautis. Galima labai daug analizuoti jos biografiją ar žmonių, buvusių šalia jos, kurie galbūt padarė įtaką, bet ši spekuliacija nesvarbu. Visi norintys sužinoti apie Žemaitę nesunkiai tai atliks keliais spustelėjimais kompiuteryje ar telefone. Man įdomu tai, kad Žemaitė – moteris kaip ir aš, leidusi sau girdėti autentišką „aš“ ir atliepti savo poreikius – kurti, mylėti ir laisvai gyventi to meto kontekste, kuriame daugelis apie tai net slapčiausiose fantazijose nesvajojo. Ir šis pasirinkimas yra svarbus šiandien, nes nepaisant deklaruojamos laisvės rinktis – kur gyventi, ką mylėti, būti feministe ar nebūti, priimti savo jausmus nekvestionuojant jų gerumo ar blogumo – tampa vis sudėtingiau. Noriu sukurti spektaklį, kuris pateiktų, ką jaučiu skaitydama ir galvodama apie Žemaitę. Dalinuosi šiuo įkvėpimu, idant ir jūs atsigręžtumėte į save“, – į premjerą kviečia A. Krasauskaitė.
Spektaklyje „Žemaitė N.18(0)“ ryški, spalvinga persona atsiskleis judesio ir simbolių kalba. Siužetinės linijos smalsumą sužadina ir pikantiškas moters gyvenimas: būdama 65 metų, pamilo 30 metų jaunesnį vyrą, kuris mergino jos anūkę, o galiausiai vedė Žemaitės dukrą. Išlikę Žemaitės laiškai mylimajam liudija apie labai stiprius jausmus, padariusius įtaką jos kūrybai.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, persipynę su etno motyvais, o dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos, kurias atliks „Lietuvos“ šokėjų trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis atliks Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę įkūnys Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną įkūnys Jokūbas Silius ir Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, o Unę Babickaitę – Žemaitės bendramintę, pagalbininkę, to meto aktorę ir režisierę, kartu įsitraukusią į lietuvių kultūrinę veiklą Amerikoje – vaidins Greta Frolovaitė.
Žemaitei įpūs gyvybės
Į daugiabriaunę herojės asmenybę leis įsijausti ir veržlumą pajusti scenografijos kuriama atmosfera – nuo pasirinktos spalvų gamos iki scenoje užkoduotų simbolių reikšmių.
„Dažnai internetinėje erdvėje galime pamatyti į mus žvelgiančius, seniai anapilin iškeliavusius žmonės, kurie pasuka galvą, nusišypso – tai AI (dirbtinio intelekto) atgaivinti vaizdai, žmonių, kurie gyveno prieš šimtmetį. Šis gyvybės „įpūtimas” seniai užfiksuotiems vaizdams ir žmonėms įkvėpė pasirinkti spektaklio spalvinę gamą – „sepia“. Tarsi prieš mūsų akis atgyjančios fotografijos, prisiminimai, kurie buvo sustabdyti jau labai seniai. Ne mažiau svarbūs ir spektaklio elementai, rekvizitai, talpinantys skirtingas prasmes. Pavyzdžiui, stalas – šeimą suburiantis per pusryčius, pietus ir vakarienę. Žemaitei tai buvo ir kūrybinio darbo vieta (nors iš istorijos žinome, kad ji sugebėjo rašyti ir po grūšia, ir tarp bulvių vagų laukuose). Popierius, laiškas, knyga – viską galintys sugerti į save – tiek kūrybą, tiek skausmą, tiek džiaugsmą“, – pasakoja scenografiją ir kostiumus kurianti Giedrė Brazytė.
Viena iš premjeros kompozitorių Silvija Miliūnaitė prisimena, kaip muzikos skambesio paieškos įkvėpė kuo neįprasčiau atskleisti rašytojos unikalumą, virsmus ir emocinius išgyvenimus.
„Muzika šiame spektaklyje – tarsi seka paskui tikrąją Žemaitės asmenybę. Norime, kad klausytojas ne banaliai pažintų rašytoją, o pajustų (ne suprastų!), išties pajustų jos dvasią, jos mąstymo, vertybinę gelmę. Tad muzikinė dalis bus spalvinga, charakteringa, manau, atskleidžianti tikrąją Žemaitę. Turime sodrių spalvų lietuvių kompozitorių puokštę – F. Latėnas, V. Bartulis, N. Sinkevičiūtė, M. Bialobžeskis ir S. Miliūnaitė“, – teigia už muzikinę dalį atsakinga Silvija.
Literatūros tyrinėtojai Žemaitę apibūdina kaip „veiklią, jausmingą, hipsteriškai pasirišusią skarelę, keistuoliškai nepritampančią aplinkoje bei nebijančią radikalių gyvenimo lūžių“ – būtent ji iš klasikų autorių labiausiai atitinka dabarties laikmečio poreikius. Tuometinėje Žemaitės pozicijoje, jos keliamuose klausimuose girdisi feminizmo užuomazgos Lietuvoje – kaip antai, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai. Paradoksalu, kad Žemaitė susilaukė didelio palaikymo iš jaunų inteligentų Povilo Višinskio, Jono Jablonskio ir kitų, bet artimiausioje aplinkoje to supratimo nebuvo.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Scenografė ir kostiumų dailininkė – G. Brazytė, taip pat Auksinio scenos kryžiaus, Padėkos kaukės ir Fortūnos prizo laureatė. Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, skirtingus muzikinės dalies kūrinius apjungs S. Miliūnaitė, režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
Paieška nedavė rezultatų