Skaityti daugiau
VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.MANO NAMAI
Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jankelaitytė. Prie jų netrukus prisijungs garsūs operos solistai ir bardas. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose atgims muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę Emiliją Pliaterytę, iškeliantis lyderystę bei laužantis stereotipus, kai net trapiausia asmenybė kovai už laisvę gali suburti ištisas kariaunas, įkvėpti ne tik moteris, bet ir vyrus.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.Visoje Vakarų Lietuvoje rudenį vyksiantis Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ kvies žiūrovus pažinti šiuolaikinio meno įvairovę
Jau 18-ą kartą šį rudenį pasitiksime su Tarptautiniu menų festivaliu „Plartforma“. Šokis, teatras, garsas, cirkas ir visi žanrai tarp- kvies žiūrovus patirti nepatirta, pajusti nejusta, išgyventi netikėta... Visa jausmų ir menų paletė šiemet skleisis rugsėjo-lapkričio mėnesiais ne tik Klaipėdoje, bet ir Vakarų Lietuvoje: Priekulėje, Šilutėje, Kretingoje.Teatro „Kitas kampas“ 16-tas sezonas: dvi premjeros, naujos erdvės ir gastrolės užsienyje
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ rugsėjo 18 d. žengia į nuotaikingą ir premjerų kupiną 16-tą teatro sezoną. Improvizatoriai naują etapą pasitinka šūkiu FRESH & FUNKY, kuris atspindi teatro aktorių nuolatinį virsmą, tobulėjimą, atsinaujinimą bei autentišką stilių.Didžiausi rugsėjo renginiai: komiko Jimmy Carro šou, trys festivaliai ir Kauną drebinsianti „Pink Floyd“ muzika
Skaičiuojame paskutines vasaros dienas. Kartu su naujais mokslo metais netrukus startuos ir naujas renginių sezonas, kuris rugsėjį visoje Lietuvoje pasiūlys labai platų renginių asortimentą ir net tris ne muzikos festivalius.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras viešėjo Baltijos šalių orkestrų festivalyje Latvijoje
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia Baltijos šalių orkestrų festivalio tradiciją. Pirmasis festivalio koncertas šiemet surengtas rugpjūčio pabaigoje Latvijoje, Rėzeknės mieste, kur Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras kartu su pianistu Luku Geniušu pradėjo 10-ąjį Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro vasaros festivalį „LNSO vasara“.VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS PRADEDA 36-ĄJĮ SEZONĄ SU ŠŪKIU: „PAMIRŠTI SIUŽETAI. NEPAMIRŠTAMOS ISTORIJOS“
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 36-ojo – sezono pradžią, kurį pristato šūkiu: „Pamiršti siužetai. Nepamirštamos istorijos“. Žiūrovai bus kviečiami iš naujo atrasti gal kiek primirštus, bet šiandien vėl aktualius siužetus, kurie virs nepamirštamomis istorijomis, pamatyti ir pajusti scenos magiją, atpažinti tai, kas jau patirta, ir atrasti kai ką nauja, susipažinti su naujomis sceninės raiškos formomis. Per šį sezoną žiūrovai išvys premjerinį vokiečių režisieriaus Christian’o Weise`ės spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal Tennessee`io Williamso pjesę, režisieriaus Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?SIRENOS24 LT vitrina: DILETANTAS (rež. Ž. Vingelis) | PREMJERA
Jean’as Cocteau - sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė, kurio diletantizmas skirtingose meno srityse liejosi, kaip ypatingai tiršto poetinio pasaulio fragmentai – neišbaigti, neištobulinti, skuboti, nieko neprimenantys, į nieką nepanašūs.Naujas meškinų muziejus ”PLUSHY B 55” Raganiukės teatre!
Kviečiame atvykti į kerintį meškiukų muziejų Raganiukės teatre, kur įnoringas žavesys atitinka istorinę reikšmę. Pasinerkite į švelnių lokių pasaulį ir tyrinėkite turtingą šios unikalios vietos erdves. Atraskite įspūdingą šių mylimų žaislų, kurie jau daugiau nei šimtmetį užkariauja širdis, istoriją ir kultūrinę reikšmę.VMT UŽDARO SEZONĄ: IŠ NAUJO ATRASTAS MAŽASIS TEATRAS IR AMBICINGI 36-OJO SEZONO PLANAI
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 35-ąjį sezoną, kurio repertuarą papildė premjeros „Neištikimoji“ (rež. Naubertas Jasinskas), „Orfėjas“ (rež. Žilvinas Vingelis) ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizas-skaitymai (rež. Oskaras Koršunovas). Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir kalbantis apie bendrą nuojautą, kurioje mes visi atsidūrėme.Kurti erdvę diskusijoms – pristatoma įvairiapusė „Sirenų“ Lietuvos teatro vitrina
Kokius geriausius per pastarąjį sezoną Lietuvoje sukurtus spektaklius parodyti „Sirenų“ užsienio svečiams ir dar jų nespėjusiems atrasti šalies žiūrovams? Kaip juos atrinkti? Peržiūrėjusios beveik 50 spektaklių tai sprendė dvi skirtingų kartų ir skirtingas mokyklas baigusios teatrologės Alma Braškytė ir Kristina Steiblytė – šių metų Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ Lietuvos teatro vitrinos kuratorės.20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Festivalis „Sirenos“ skelbia tarptautinę programą
Erdvė, kurioje gimsta teatras – žiūrovo vaizduotė. Fizinė scena – tai tik pradžia, atspirties taškas, vedantis į neapčiuopiamą ir begalinę atminties, patirčių ir įpročių teritoriją. Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ siūlo atsigręžti į tai, ką šiuolaikiniame teatre reiškia erdvė, kokią ją kuria gyvai spektaklyje dalyvaujantys žmonės, kiekvienas atsinešdamas savo mintis ir kontekstus. VšĮ „Teatro informacijos centras” ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ rengiamas didžiausias šalyje teatro festivalis vyks jau dvidešimt pirmą kartą – nuo rugsėjo 25 iki spalio 13 dienos.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Spektaklyje „Šišion“ lėlininkas Linas Zubė pasakoja tikrą, asmenišką istoriją apie kaimynių šišioniškių šeimą. Jis, atvykėlių iš Žemaitijos šeimos vaikas, siūlo unikalų žvilgsnį į konfliktą tarp išlikusių vietinių gyventojų ir iš Didžiosios Lietuvos atkilusių naujakurių. Linas, vos aštuonerių, žaisdamas su šišioniškių šeimos jaunesniuoju sūnumi Dietrichu, negali suvokti situacijos rimtumo, tačiau mato draugo senelius, „omą ir opą“, inteligentiškai atrodančius, lyg ne vietoje atsidūrusius vokiškosios kultūros atstovus, pastebi jo dėdę Beno, deviantišką asmenybę, keikiantį „žemaičius-komunistus“ ir ant stogo keliantį vėliavą su svastika. Beno jam kelia pagrįstą baimę ir užmena klausimą, apie kokią atimtą žemę jis kalba ir jo paties kaip naujakurio atsakomybę šioje istorijoje. L. Zubė istoriją iš savo gyvenimo pasitelkia kaip priemonę analizuoti tai, kaip geopolitiniai procesai veikia šeimų likimus ir kokia sudėtinga yra kolektyvinės atsakomybės problema.
„Tikiu, kad Klaipėdos krašto miestelių gyventojams spektaklio aktualumas atsiveria ne tik dėl svarbios istorinės tematikos“, – sako teatro „Lino lėlės“ direktorė Vida Narveišytė. „Čia dar gyvena autochtonų palikuonių, daugeliui gyventojų atpažįstami Mažosios Lietuvos pasakojimai ir simboliai. Kitiems spektaklis gali pasitarnauti kaip žemės pripažinimo praktika, skatinanti pasidomėti prieš juos teritorijoje gyvenusių istorijomis. Taip pat tai ir profesionalaus teatro sklaidos regionuose misija – į kultūros centrų sales atvežti profesionalaus lėlių teatro spektaklį suaugusiesiems, pristatytą didžiosiose Lietuvos teatro salėse, Vilniuje ir Klaipėdoje.“
Spektaklį, Klaipėdos teatrų apdovanojimuose „Padėkos kaukė“ nominuotą Metų spektaklio ir Metų režisieriaus kategorijose, apdovanotą už Metų vaidmenį, filosofas Liutauras Degėsys yra pavadinęs „performansu, fejerija, misterija ir aukojimu“, o istorikė Astrida Petraitytė recenzijoje „Kultūros baruose“ rašė spektaklio kūrėjams norėjo „padėkoti už istorinės tiesos blyksnį. Pasitelkus vienos šišioniškių šeimos likimą, <…> bandoma paskrebenti mūsų sąmonę ir sąžinę“, – rašė ji.
Istorikė R. Matimaitytė po spektaklio rašė: „Neabejoju, kiekvienas žiūrovas išėjęs iš spektaklio užduos sau klausimą, – ką reiškia būti šio krašto gyventoju ar gyventoja.“ Kaip istorikė, dr. Silva Pocytė rašo spektaklį lydinčioje brošiūroje, „šišioniškiai net savuose namuose negalėjo jaustis ramūs: jų namuose pirmaisiais pokario metais, neklausiant sutikimo, galėjo bet kada apgyvendinti krašto naujakurius, o repatrijavusieji į Klaipėdos kraštą iki 1950 m. dažnai savo namus rasdavo jau užimtus svetimų žmonių. Šie svetimieji grįžusius namų šeimininkus neretai išvarydavo iš savojo kiemo ar užpjudydavo šunimis. Repatriantų šeimos turėdavo ieškoti prieglobsčio kituose namuose, nors netoliese stovėdavo dar jų proprosenelių puoselėtas ūkis, sodinti vaismedžiai, augintos gėlės. Tačiau tai jau nebebuvo šišioniškių. Tad kaip galima jaustis savame krašte, kuriame vaikštai kaip vaiduoklis tarp svetimais tapusių namų, tarp žmonių, kurie tave užgaulioja, keliais, kurie gali papasakoti ištisas šišioniškių ir jų kaimynų istorijas, bet naujiesiems gyventojams dabar jos visiškai neįdomios.“
Spektaklio režisierius, dramaturgas, lėlių ir scenografijos dailininkas Linas Zubė teigia, kad spektaklis „Šišion“ – įdėmesnis žvilgsnis į bendruomenes, po karo likusias mažumoje, stipriai marginalizuotas, patyrusias diskriminaciją: „Liūdniausia, kad daugelis [vietinių Klaipėdos krašto gyventojų] norėjo susijungti su Didžiąja Lietuva, o kai susijungė – ta bendruomenė kažkur išnyko. Todėl spektaklyje jie visi yra juodvarniai. Kaip toje pasakoje, kada pamotė atėjo ir pasakė: ‚kas čionai nereikalingais, juodvarniais tegu juodaisiais skraido‘. Madžaug, jums čia, jūsų namuose, kaip ir nebėra vietos. Galbūt jūs čia ir esat, tačiau turit slėpti savo tapatybę. Mano draugas pasakojo, kad turėjo pasikeisti savo tėvo vardą, nes jo vardas buvo Fritzas. Tai yra skola, kaltė [už tai,] kad ilgą laiką nesupratai, kur gyveni, kas aplink tave. Tai apraudojimas“, – sako spektaklio autorius Linas Zubė.
Spektaklius Tauragėje, Pagėgiuose, Kaune ir Panevėžyje lydės susitikimai su mokslininkėmis Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto tyrėja dr. Silva Pocyte, Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Vida Savoniakaite bei Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte, tyrinėjančiomis autochtonų bendruomenes Klaipėdos krašte.
Rugsėjo 27 d. spektaklis „Šišion“ bus rodomas Tauragės kultūros centre, rugsėjo 30 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre, spalio 13 d. Pagėgių kultūros centras, spalio 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatras, lapkričio 15 d. Klaipėdos dramos teatre, lapkričio 29 d. Rietavo kultūros centre, gruodžio 9 d. – Panevėžio teatre „Menas“. Bilietus į spektaklius platina Bilietai.lt. Turą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paieška nedavė rezultatų