Skaityti daugiau
Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.„Bilietai.lt“ valdanti „AS Piletilevi Group“ įsigijo dar vieną bilietų platinimo bendrovę Rumunijoje
Didžiausias bilietų platintojas Centrinėje Europoje „Piletilevi Group“, praėjusių metų vasarą įsigijusi seniausios Rumunijos bilietų pardavimo bendrovės „Bilete.ro“ akcijų paketą, perka „Ticketing Nation s.r.l.“ – gerai žinomą Rumunijos rinkos žaidėją, valdantį bilietų pardavimo platformas „Entertix.ro“ ir „Myticket.ro“. „Piletilevi Group“ sujungs abi bendroves ir konsoliduotoje įmonėje valdys 80,2 proc. akcijų.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).KYIV GRAND BALLET «Gulbių Ežeras»
2025 metų vasarį KYIV GRAND BALLET vėl pristatys Lietuvoje nemirtingą P. I. Čaikovskio šedevrą – „Gulbių ežeras“. Šis baletas, pelnytai laikomas vienu garsiausių, dažniausiai atliekamų ir, daugelio nuomone, gražiausiu pasaulinio baleto meno kūriniu, ir toliau pavergia žiūrovų širdis nuo pat jo premjeros 1877 metais.Didžiausi gruodžio renginiai: Donatas Montvydas, Justinas Jarutis, „Mokinukės“ ir „Eurovizijos“ nugalėtojas
Paskutinis metų mėnuo išsiskirs gausybe didžiulių Lietuvos atlikėjų areninių šou. Donatas Montvydas ir Justinas Jarutis kvies į grandiozinius koncertus, turą surengs legendinės „Mokinukės“, o grupė „SEL“ sieks naujo rekordo.10 valstybių vienijantis tarptautinis projektas „SPARSE Plius“ keičia Lietuvos regionų kultūrinį gyvenimą
Profesionalųjį meną atvežti ten, kur jo trūksta – tokį tikslą kelia tarptautinis projektas „SPARSE Plius“, apimantis net 10 Europos valstybių. Lietuvoje projektą įgyvendina asociacija „Žuvies akis“, o jo veiklos jau keletą metų praturtina mažų miestelių regionuose kultūrinį gyvenimą.''Jaunimo linijos'' gero darbo kuponas
"Jaunimo linijos" gero darbo dovanų kuponas – tai prasminga dovana, kuri keičia gyvenimus.Kalėdas teatras pasitinka su nepaprasto grožio istorija mažiesiems žiūrovams
Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Šiais metais Valstybinis Šiaulių dramos teatras mažiesiems žiūrovams dovanoja nuostabaus grožio pasakojimą apie porcelianinį triušį. Spektaklį pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kuria jauna režisierė Milda Mičiulytė.Tomas Dirgėla knygų herojus perkėlė į miuziklą: drebėjo kojos ir šypsena
Populiarusis rašytojas Tomas Dirgėla vėl stebina savo skaitytojus – perkėlė savo knygų herojus į muzikinio teatro sceną, kur pats pasirodė su profesionaliais aktoriais. Vaikų pamilti veikėjai gyvai pirmą kartą su skaitytojais susitiko Ukmergėje, kur garsiomis ovacijomis sutiko miuziklo visai šeimai „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ premjerą.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.Muzikinis spektaklis ''Ledo širdis. Nauja istorija''
Jei jūs ir jūsų vaikai žiūrėjote itin populiarų animacinį filmuką „Ledo širdis“ („Frozen“), pagrindiniai spektaklio veikėjai jums bus pažįstami, tačiau siužetas sužavės naujais, netikėtais vingiais. Na, o jei nematėte animacinio filmo, tiesiog pirkite bilietus į spektaklį ir mėgaukitės - puiki nuotaika ir daug įspūdžių jums ir jūsų vaikams garantuoti!Mantas Jankavičius po 12 metų pertraukos teatro scenoje: tai meilės istorija, kuria galima patikėti
Ketvirtadienio vakarą Ukmergėje žiūrovai rinkosi į Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Dviese ant stogo“ premjerą – čia, po 12 metų pertraukos, į teatro sceną sugrįžo aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius.Jurijus Smoriginas: iš pasakų neišaugama – jos auga kartu su mumis
Gruodžio mėnesį Lietuvos publikai bus pristatytas naujausias Jurijaus Smorigino režisuotas kūrinys – muzikinis spektaklis visiems „Riešutėliai Pelenei“, kuriame maestro kuria ne tik choreografiją, bet ir Šokių mokytojo vaidmenį. Šiuo metu Italijoje viešintis J. Smoriginas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie naująjį spektaklį ir savo aistrą kūrybai.Naujametinė komedija „Likimo ironija, arba po pirties“
Jūsų laukia ryškus pasirodymas su humoro natomis, lengva melancholija ir, žinoma, romantika, kuria taip malonu dalintis su artimiausiais žmonėmis. Ši jaudinanti ir komiška istorija apie atsitiktinius susitikimus, meilę ir likimą jau seniai yra neatsiejama Naujųjų metų tradicijų dalis.Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Koncertu „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“ pažymėtas ypatingos svarbos istorinis įvykis
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras ir solistai publikai dovanojo koncertą „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti. Istoriniai 1923 m. įvykiai lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis. Ir tai puiki proga džiaugtis bei didžiuotis!
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet koncertu pažymi ypatingos svarbos istorinį įvykį – Klaipėdos sukilimą, atvėrusį kelius Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos. Praėjusiais – 2023-aisiais - minėjome šio įvykio šimtmetį.
Koncerto programą simboliškai pradėjo kompozitoriaus ir teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo į vieną lydinį kūrybiškai sulietos dvi dainos. Tai chorui ir orkestrui aranžuota rytprūsių vestuvinė daina „Jau aušt aušružė“ ir Stasio Šimkaus patriotinė daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, parašyta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, kalbininko ir vertėjo Jurgio Zauerveino žodžiais. Ji buvo laikoma neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, taip pat buvo minima ir tarp pretendentų į Lietuvos himną kartu su dešimtmečiu anksčiau sukurta Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Nors, kaip žinome, Lietuvos Respublikos himnu buvo pasirinkta pastaroji, įkvepiantis Šimkaus dainos tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog „Lietuviais esame mes gimę“ dar nepriklausomybės paskelbimo priešaušryje įvairiose sueigose buvo giedama kaip himnas kartu su Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertus pradėdavo, o Šimkaus daina užbaigdavo. Natūralu, kad klaipėdiečiai patriotinę dainą „Lietuviais esame mes gimę“ išklausė atsistoję bei palydėjo gausiais plojimais, o aplodismentų koncerto metu būta daug.
Lemtingą istorinį įvykį, kuriam ir buvo skirtas šis koncertas, priminė fragmentai iš istorijų operos „Klaipėda“. Šią operą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsakė sukurti keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, o jos premjera įvyko 2023-ųjų vasarą III-iajame Klaipėdos festivalyje. Koncerte skambėjo Vladimiro Konstantinovo sukurtos II-osios operos dalies fragmentai. Juose vaizduojamas lietuvių pasirengimas Klaipėdos sukilimui, prancūzų karių rikiuotė Turgaus aikštėje, kurią priima Prancūzijos paskirtas prefektas Gabrielis Žanas Petisnė su savo ponia, ir mūšio prie prefektūros kulminacija, kai Teatro balkone suplevėsavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavos. Ją atliko koncerto pranešėjais tapę bei premjeroje dalyvavę atlikėjai: Gabrielio Žano Petisnė vaidmenį atlikęs Giedrius Gečys (tenoras), jo moters vaidmenį atlikusi Beata Ignatavičiūtė (sopranas).
Lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ buvo sukurtos M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui. Jų muzikos dramaturgija išauginta iš Čiurlionio harmonizuotų, jo kūryboje ne sykį naudotų liaudies dainų „Beauštanti aušrelė“ ir „Bėkit, bareliai“ intonacinių grūdų. Autentišką dainos „Beauštanti aušrelė“ pavidalą kūrinio pradžioje atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Aurelija Dovydaitienė, o Čiurlionio harmonizuotą dainos versiją kūrinio pabaigoje – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Kutavičiaus mokinės, šiuo metu Niujorke gyvenančios vienos žinomiausių pasaulyje lietuvių šiuolaikinės orkestrinės muzikos kūrėjų Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“ (Milflior) simfoniniam orkestrui (2018) tiesiog užbūrė publiką – salė klausė nuščiuvusi. KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis neslepia, kad jo vadovaujamam orkestrui tai buvo tikras profesinės ir meninės meistrystės išbandymas.
1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis, tad šiam ypatingos svarbos istoriniam įvykiui dedikuoto koncerto programoje buvo galima išgirsti ir Baltijos kaimynių – Latvijos ir Estijos – kompozitorių kūrinius. Estijai atstovavo Juhano Aaviko 1936 metais sukurta Siuita orkestrui estų liaudies dainų temomis, ryškiai reprezentuojanti folkloru grįstą estų tautinio romantizmo stilių, o Latvijai - Emilis Darzinis (Emīls Dārzinš) su „Melancholišku valsu“.
Kad tik atgavusi Klaipėdą Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe priminė koncerto programą vainikavęs jūrinės tematikos kūrinys – Felikso Mendelsono (Felixo Mendelssohno) koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“. Šią Mendelsono uvertiūrą įkvėpė kur kas dažniau koncertuose atliekama jo garbinamo kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno to paties pavadinimo kantata, sukurta pagal du gerai žinomus kontrastingos nuotaikos Johano Volfgango fon Gėtės (Johanno Wolfgango von Goethe‘s) eilėraščius. Gėtės eilėraščių lyrinį subjektą – jūreivį iš pradžių gąsdina mirtina, siaubinga jūros ramuma be vėjo, o vėliau, ėmus pūsti palankiam vėjeliui, pagaliau atgimsta viltis pasiekti kelionės tikslą...
Palinkėkime ramios jūros ir laimingo vėjo sau, savo miestui, savo kraštui, o sykiu ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po penkerių metų klajonių svečiose scenose jau šiais metais grįžta į savo tikruosius namus.
KVMT inf.
Gintauto Beržinsko nuotraukos
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet koncertu pažymi ypatingos svarbos istorinį įvykį – Klaipėdos sukilimą, atvėrusį kelius Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos. Praėjusiais – 2023-aisiais - minėjome šio įvykio šimtmetį.
Koncerto programą simboliškai pradėjo kompozitoriaus ir teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo į vieną lydinį kūrybiškai sulietos dvi dainos. Tai chorui ir orkestrui aranžuota rytprūsių vestuvinė daina „Jau aušt aušružė“ ir Stasio Šimkaus patriotinė daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, parašyta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, kalbininko ir vertėjo Jurgio Zauerveino žodžiais. Ji buvo laikoma neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, taip pat buvo minima ir tarp pretendentų į Lietuvos himną kartu su dešimtmečiu anksčiau sukurta Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Nors, kaip žinome, Lietuvos Respublikos himnu buvo pasirinkta pastaroji, įkvepiantis Šimkaus dainos tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog „Lietuviais esame mes gimę“ dar nepriklausomybės paskelbimo priešaušryje įvairiose sueigose buvo giedama kaip himnas kartu su Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertus pradėdavo, o Šimkaus daina užbaigdavo. Natūralu, kad klaipėdiečiai patriotinę dainą „Lietuviais esame mes gimę“ išklausė atsistoję bei palydėjo gausiais plojimais, o aplodismentų koncerto metu būta daug.
Lemtingą istorinį įvykį, kuriam ir buvo skirtas šis koncertas, priminė fragmentai iš istorijų operos „Klaipėda“. Šią operą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsakė sukurti keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, o jos premjera įvyko 2023-ųjų vasarą III-iajame Klaipėdos festivalyje. Koncerte skambėjo Vladimiro Konstantinovo sukurtos II-osios operos dalies fragmentai. Juose vaizduojamas lietuvių pasirengimas Klaipėdos sukilimui, prancūzų karių rikiuotė Turgaus aikštėje, kurią priima Prancūzijos paskirtas prefektas Gabrielis Žanas Petisnė su savo ponia, ir mūšio prie prefektūros kulminacija, kai Teatro balkone suplevėsavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavos. Ją atliko koncerto pranešėjais tapę bei premjeroje dalyvavę atlikėjai: Gabrielio Žano Petisnė vaidmenį atlikęs Giedrius Gečys (tenoras), jo moters vaidmenį atlikusi Beata Ignatavičiūtė (sopranas).
Lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ buvo sukurtos M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui. Jų muzikos dramaturgija išauginta iš Čiurlionio harmonizuotų, jo kūryboje ne sykį naudotų liaudies dainų „Beauštanti aušrelė“ ir „Bėkit, bareliai“ intonacinių grūdų. Autentišką dainos „Beauštanti aušrelė“ pavidalą kūrinio pradžioje atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Aurelija Dovydaitienė, o Čiurlionio harmonizuotą dainos versiją kūrinio pabaigoje – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Kutavičiaus mokinės, šiuo metu Niujorke gyvenančios vienos žinomiausių pasaulyje lietuvių šiuolaikinės orkestrinės muzikos kūrėjų Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“ (Milflior) simfoniniam orkestrui (2018) tiesiog užbūrė publiką – salė klausė nuščiuvusi. KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis neslepia, kad jo vadovaujamam orkestrui tai buvo tikras profesinės ir meninės meistrystės išbandymas.
1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis, tad šiam ypatingos svarbos istoriniam įvykiui dedikuoto koncerto programoje buvo galima išgirsti ir Baltijos kaimynių – Latvijos ir Estijos – kompozitorių kūrinius. Estijai atstovavo Juhano Aaviko 1936 metais sukurta Siuita orkestrui estų liaudies dainų temomis, ryškiai reprezentuojanti folkloru grįstą estų tautinio romantizmo stilių, o Latvijai - Emilis Darzinis (Emīls Dārzinš) su „Melancholišku valsu“.
Kad tik atgavusi Klaipėdą Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe priminė koncerto programą vainikavęs jūrinės tematikos kūrinys – Felikso Mendelsono (Felixo Mendelssohno) koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“. Šią Mendelsono uvertiūrą įkvėpė kur kas dažniau koncertuose atliekama jo garbinamo kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno to paties pavadinimo kantata, sukurta pagal du gerai žinomus kontrastingos nuotaikos Johano Volfgango fon Gėtės (Johanno Wolfgango von Goethe‘s) eilėraščius. Gėtės eilėraščių lyrinį subjektą – jūreivį iš pradžių gąsdina mirtina, siaubinga jūros ramuma be vėjo, o vėliau, ėmus pūsti palankiam vėjeliui, pagaliau atgimsta viltis pasiekti kelionės tikslą...
Palinkėkime ramios jūros ir laimingo vėjo sau, savo miestui, savo kraštui, o sykiu ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po penkerių metų klajonių svečiose scenose jau šiais metais grįžta į savo tikruosius namus.
KVMT inf.
Gintauto Beržinsko nuotraukos
Paieška nedavė rezultatų