Skaityti daugiau
ŠVENTINIS SPEKTAKLIS I IŠMINTINGASIS BESMEGENIS
Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Pirmą kartą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje – stand-up‘o žanras
Spalio 24, 25, 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks trečioji šio sezono premjera „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“, kurią pagal naują Birutės Kapustinskaitės pjesę režisuoja Eglė Švedkauskaitė.Mantas Jankavičius pristato dainą „Dviese ant stogo“, parašytą netrukus pasirodysiančiam spektakliui
Aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius grįžta su nauja daina ir elegantišku jos vaizdo klipu – kūrinys „Dviese ant stogo“ nuo spalio pabaigos skambės naujame Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje tokiu pačiu pavadinimu, kuris bus rodomas visoje Lietuvoje.Cirkas, teatras ir šokis – tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsiasi!
Rugsėjį startavęs Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ tęsia savo kultūros kelionę Klaipėdoje, Priekulėje, Šilutėje ir Kretingoje. Šokis, teatras, garsas, cirkas ir visi žanrai tarp- žiūrovus spalio mėnesį kviečia patirti nepatirta, pajusti nejusta, išgyventi netikėta...VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO REŽISIERIAUS CHRISTIANO WEISE‘S PREMJERA „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“
Naujajį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradėjo vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premija.Spektaklis "Kiti" (rež. Darius Gumauskas) pagal garsiausią pasaulio egzistencialistą J.P. Sartrą – drama, virstanti absurdo komedija!
Įsivaizduokime: keturi žmonės, tokie skirtingi, jog gyvenime net nebandytų susipažinti, papuola į vieną kambarį, iš kurio, panašu, jau neišeis. Ši paradoksali situacija, kurioje turėtų įvykti kiekvieno iš veikėjų sąžinės revizija, yra sunkiai įmanoma, kai tuo pat metu į tave žiūri kiti trys – su savo pretenzijomis į tavo mintis ir į tai, ką tu turėtum veikti amžinybėje. Kuo ilgiau jie negali išeiti iš kambario, tuo labiau atsiskleidžia tai, koks žmogus vis dėlto menkas ir absurdiškai juokingas.SKAMBANČIOS MIŠKO ISTORIJOS. MIŠKO GYVŪNAI
Ar norite kartu pakeliauti po stebuklingo miško platybes? Tikriausiai sakysite, kad esate keliavę tikrai ne kartą. Tačiau ar buvote sutikę ten gyvenančius gyvūnus? Nebijokite, jie tikrai nėra baisūs. Kai kurie dideli ir pūkuoti, o kiti maži ir labai juokingi! Musmirytė ir Niurzga sugalvojo, kad smagiau bus susipažinti klausantis pačių gyvūnų atliekamos muzikos. Ar pasiruošę?Šokio spektaklis ''DUETAS''
Šiuolaikinėje vakarų visuomenėje vis daugiau žmonių radikaliai keičia savo santykį su tradicijomis: arba bando aklai jų laikytis, arba reikalauja jas sunaikinti. Tarpinis sprendimas atrodo nebeįmanomas. Ar galime remtis tradicijomis ir kartu išlikti kritiški jų atžvilgiu?85-ame LNDT sezone – raginimas nebijoti nežinoti
Rugsėjo 9 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 85 sezono premjeras. Į atvirą spaudos konferenciją susirinkę lankytojai pirmiausiai buvo pakviesti į pirmos sezono premjeros „Quanta“ repeticiją, o vėliau teatro fojė meno vadovai Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė bendram pokalbiui subūrė režisierius Łukaszą Twarkowskį, rugsėjo 13 d. pristatysiantį „Quantos“ premjerą Didžiojoje salėje, Jernej Lorenci, statantį „Svetimą“ pagal Albert‘o Camus romaną, ir Uršulę Bartoševičiūtę, kuriančią spektaklį „Savižudybės anatomija“. Toks renginys buvo surengtas, nes pasitaikė išskirtinė proga, kai beveik visi 85 sezoną kuriantys režisieriai buvo LNDT. Režisieriai vienas kitam uždavinėjo klausimus apie būsimus spektaklius.„Sirenų“ meno vadovė Kristina Savickienė: teatro paskirtis – tyrinėti vidines erdves
Jau daugiau nei dvidešimt metų kiekvieną rudenį Vilniuje sugaudžia sirenos – tos mitinės būtybės, kviečiančios pamatyti įsimintinus šiuolaikinio teatro spektaklius iš užsienio ir ryškiausius šalies kūrėjų darbus. Rugsėjo 25-ąją prasidėsiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vis keičia veidą, plečia programą, renkasi naujas vietas, gvildena vis naujas aktualias temas. Šeštus metus „Sirenų“ programą kurianti meno vadovė Kristina Savickienė pasakoja, kad dvidešimt pirmasis festivalis telkia dėmesį į erdvę, o po pandemijos pasirinktas trimetis programos planavimo principas pasiteisino, tad natūralu, kad po pamatinių teatro elementų kūno ir žodžio atėjo erdvės eilė. Ar būtų teatras be šių dėmenų ir ką be scenos menų jie reprezentuoja?VMT PREMJEROS „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“ REŽISIERIUS C. WEISE: „PASAULIS KEIČIASI IR MANO DARBAS YRA PABANDYTI JĮ SUPRASTI“
Naująjį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradės neįprasta režisūrine kalba išsiskiriančio šiuolaikinio vokiečių režisieriaus Christiano Weise’ės premjeriniu spektakliu „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo T. Williamso pjesę. Kartu su režisieriumi Ch. Weise spektaklį kuria plačiai pripažinta Vokietijos scenografė Julia Oschatz. Apie kūrybinius iššūkius, artėjančią premjerą ir darbą su kūrėjais Mažajame teatre kalbėjosi VMT komunikacijos skyriaus vadovė Augustė Gittins.VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.MANO NAMAI
Kino filmų „Vyras už pinigus“, „Draugų lažybos“, „Vyrų svajonės“ ir spektaklio „DIDELI PINIGAI“ prodiuseriai pristato naują teatro komediją „MANO NAMAI“!Artėja spektaklis apie karžygę E. Pliaterytę: prie Monikos Liu jungiasi žinomi aktoriai
Artėjant muzikinės dramos „Emilija“ premjerai, skelbiama pagrindinė aktorių ir atlikėjų trijulė. Ambicingame ansamblio „Lietuva“ projekte kartu su Monika Liu dalyvaus ir istorinius herojus įkūnys Mantas Zemleckas ir Jovita Jankelaitytė. Prie jų netrukus prisijungs garsūs operos solistai ir bardas. Šį rudenį didžiausiose šalies arenose atgims muzikinis epas apie Lietuvos ir Lenkijos karžygę Emiliją Pliaterytę, iškeliantis lyderystę bei laužantis stereotipus, kai net trapiausia asmenybė kovai už laisvę gali suburti ištisas kariaunas, įkvėpti ne tik moteris, bet ir vyrus.Vaidmuo – kas vakarą iš naujo kuriama mandala. Aktoriui Mariui Repšiui – 40
Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Marius Repšys kažkada iššovė kaip strėlė. Buvo ryškus režisieriaus Gintaro Varno mokinys, pastebimas dar studentiškuose spektakliuose, bet kai 2011 metais sukūrė Vandalą garsiajame Mariaus Ivaškevičiaus „Išvaryme“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, tapo aišku, kad tai yra aktorius – fantomas. Toks jis išliko iki šiandien, tokio jo trokšta publika. Marius gali vaidinti teatre, gali „Siemens“ arenoje, visur žiūrovai plūsta, nes jo vaidmenyse atpažįsta save. Ne kartą teko girdėti, kaip įsiūčio ar švelnių jausmų sklidini replikuoja Mariui, kartais neatpažindami vaidmens, o jo žodžius priskirdami pačiam aktoriui.Teatro „Kitas kampas“ 16-tas sezonas: dvi premjeros, naujos erdvės ir gastrolės užsienyje
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas kampas“ rugsėjo 18 d. žengia į nuotaikingą ir premjerų kupiną 16-tą teatro sezoną. Improvizatoriai naują etapą pasitinka šūkiu FRESH & FUNKY, kuris atspindi teatro aktorių nuolatinį virsmą, tobulėjimą, atsinaujinimą bei autentišką stilių.VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS PRADEDA 36-ĄJĮ SEZONĄ SU ŠŪKIU: „PAMIRŠTI SIUŽETAI. NEPAMIRŠTAMOS ISTORIJOS“
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 36-ojo – sezono pradžią, kurį pristato šūkiu: „Pamiršti siužetai. Nepamirštamos istorijos“. Žiūrovai bus kviečiami iš naujo atrasti gal kiek primirštus, bet šiandien vėl aktualius siužetus, kurie virs nepamirštamomis istorijomis, pamatyti ir pajusti scenos magiją, atpažinti tai, kas jau patirta, ir atrasti kai ką nauja, susipažinti su naujomis sceninės raiškos formomis. Per šį sezoną žiūrovai išvys premjerinį vokiečių režisieriaus Christian’o Weise`ės spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal Tennessee`io Williamso pjesę, režisieriaus Oskaro Koršunovo premjerą „Kantas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir jaunosios kartos režisieriaus Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Pasaulinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis.
Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.
Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?
Naujas Klaipėdos muzikinis teatras yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis.
Be jokios abejonės visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo tetaro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės, - tai man yra svarbiausia.
Sezono atidarymo koncerto programa iš ties solidi ir sodri. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“. Tai dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, tapęs jo vizitinė kortele, tačiau ne mažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?
Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brhamso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra iš pasaulinės klasikos fondo. Pasirinkau šiuos kūrinius ne atsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę kelis kartus sezone giežti simfoninę muziką, tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių jei manyčiau, kad orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.
Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir mano galva itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.
Johanbeso Bramso Simfonija Nr. 1 c-moll - nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojas ras šiame kūrinyje?
Visų pirma, tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.
Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat ganėtinai sudėtinga – J. Bramsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad per kūrinyje pernelyg daug Bethoveno kūrybos įtakos. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje, kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrus medinių pučiamųjų instrumentų muzikinis raštas. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.
Koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai, pasikartosiu, jie abu skambės pirmą sykį. Tai geriausia dovana Pasaulinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, yra ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.
Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų Didžiojoje salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?
Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiku vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai orkestras, ar solistas ar vokalistas – čia atliekama muzika skamba puikiai. Labai tikiuosi kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-sios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Pasaulinė muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.
Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.
Spalio 1-ąją atversite jau 37-ą teatro sezoną, o 38-asis matyt prasidės jau naujai pastatytame teatre. Kokios mintys ir nuotaikos lydi Jus į naująjį sezoną?
Naujas Klaipėdos muzikinis teatras yra ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis visų pirma pačiai Klaipėdai, Lietuvai ir drįsčiau sakyti, Baltijos šalių regionui. Tai modernus, šiuolaikiškas kultūros objektas, kurio atsiradimas yra milžiniškas kultūrinio gyvenimo žingsnis į priekį. Nenuostabu, kad visuomenės, kultūros profesionalų, žiniasklaidos susidomėjimas yra didžiulis.
Be jokios abejonės visos teatro bendruomenės akys krypsta naujojo tetaro link ir visi išgyvena laukimo jaudulį. Man, kaip dirigentui, labiausiai rūpi kaip ten gyvens muzika, kaip ji skambės, - tai man yra svarbiausia.
Sezono atidarymo koncerto programa iš ties solidi ir sodri. Koncerto pradžioje skambės čekų kompozitoriaus Bedřicho Smetanos simfoninė poema „Vltava“. Tai dažniausiai atliekamas kompozitoriaus kūrinys, tapęs jo vizitinė kortele, tačiau ne mažiau svarbi ir šio kūrinio atsiradimo istorija bei potekstė?
Tiek B. Smetanos „Vltava“, tiek J. Brhamso Simfonija Nr. 1 c-moll, yra iš pasaulinės klasikos fondo. Pasirinkau šiuos kūrinius ne atsitiktinai, kiekvienas jų turi savo istoriją ir priežastį. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad turime galimybę kelis kartus sezone giežti simfoninę muziką, tai suteikia orkestrui pasitikėjimo ir galimybių įgyvendinti profesinius iššūkius. Nesirinkčiau tokių sudėtingų kūrinių jei manyčiau, kad orkestras nepajėgus jų atlikti. Anaiptol.
Neatsitiktinai pasirinkau B. Smetanos „Vltavą“: tai giliai patriotinis kūrinys ir mano galva itin aktualus šių dienų mūsų šalies visuomenės savimonės kontekste. Manau, kad šiandien, Europoje vykstančio karo fone, šiame kūrinyje galima rasti ne vieną aktualią nūdienos paralelę. Dvi upės, ištekančios iš dviejų skirtingų šalių, susijungia į vieną upę Vltavą ir apjuosia Prahos miestą. Sakoma, kad tai žymiausia upės kelionė, užrašyta muzikos kalba, o kūrinyje užkoduota potekstė tiesiogiai apeliuoja į tautos patriotizmo ir apsisprendimo aspektus.
Johanbeso Bramso Simfonija Nr. 1 c-moll - nepaprasto grožio muzika. Kokių spalvų klausytojas ras šiame kūrinyje?
Visų pirma, tai – ilgai lauktas kūrinys. KVMT garbės dirigentas Stasys Domarkas pastaruosius kelerius metus mane skatino imtis šio kompozitoriaus partitūrų ir galiausiai tai įvyko. Esu labai laimingas, kad ėmėmės šio kūrinio, kad orkestro muzikantai gaus progą atskleisti savo meistriškumą.
Paties kūrinio atsiradimo ir gyvavimo istorija taip pat ganėtinai sudėtinga – J. Bramsas jį kūrė ilgai, jam trūko pasitikėjimo savo kūryba, jis manė, kad per kūrinyje pernelyg daug Bethoveno kūrybos įtakos. Kuomet kūrinys jau buvo parašytas, kompozitorius jį ilgai laikė stalčiuje ir neleido viešai atlikti. Jo kūrybiniai dvejojimai juntami ir Simfonijos c-moll muzikoje, kūrinyje daug techniškai sudėtingų dalių, ypač sodrus medinių pučiamųjų instrumentų muzikinis raštas. Nelaikyčiau šio kūrinio atlikimo iššūkiu orkestrui, atvirkščiai – džiaugiuosi, kad tokio monumentalaus kūrinio atlikimas suteikia profesinį pasitenkinimą ir atskleidžia orkestro galimybes ne tik griežti spektakliuose, bet ir koncertuoti tiesiog kaip simfoniniam orkestrui. Tai labai svarbu ir brangu.
Koncerto programoje – du nepaprasto grožio kūriniai, pasikartosiu, jie abu skambės pirmą sykį. Tai geriausia dovana Pasaulinės muzikos dienos proga ir klausytojams, ir pačiam orkestrui. Tiesa, yra ir viena staigmena, ją klausytojai išgirs jau koncerte.
Koncertas vyks turtingoje savo istorija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų Didžiojoje salėje. Kaip Jūs jaučiatės šioje jaukioje, puikiais vitražais apjuostoje, scenoje?
Galime džiaugtis, kad Klaipėdoje turime tokią sceną ir tokią salę. Tai yra puiku vieta skambėti orkestro, choro ar vargonų muzikai ir ne tik. Man ir orkestrui visada didelis malonumas griežti šioje salėje ir galiu patikinti, kad salė ir joje tvyranti aura padeda visiems, kas čia muzikuoja – ar tai orkestras, ar solistas ar vokalistas – čia atliekama muzika skamba puikiai. Labai tikiuosi kad tęsime koncertus šioje salėje ir ši tradicija išliks ir ateityje. Dėliodamas spalio 1-sios programą visų pirma ir turėjau omenyje šios erdvės teikiamus privalumus. Kviečiu visus pasitikti 37-ąjį teatro sezoną ir paminėti Pasaulinė muzikos dieną puikioje salėje skambant nepaprasto grožio muzikai.
Paieška nedavė rezultatų